infa.lt

Vienos konvencijoje dėl sutarčių teisių parašyta, kad bet koks susitarimas yra privalomas. Pacta sunt servanda (susitarimų turi būti laikomasi) – be šio principo visos sutartys tampa tik popieriaus gabalais, jų galima nesilaikyti, kai nenaudinga, įsigali chaosas ir stipriojo teisė – Krymas mūsų!

Europos Sąjunga mūsų pareikalavo uždaryti Ignalinos AE . Ne tik gavom alaus ir skalbimo miltelių, bet ir įsipareigojo gerai veikiančios ir saugios jėgainės uždarymą finansuoti. Kiek pasilaužę sutikom, tai ko dabar ta Europos Komisija vis svarsto – duoti lietuviams pinigų ar neduoti, jei pasirašė, kad duos?

Ogi todėl, kad vagiam kaip pasiutę ir atiduodam dalį rusams, apsimetantiems europiečiais, su kuriais kadaise susitarta išraiškingai tylint didiesiems kovotojams su rusais – konservatoriams. Tik anokia čia naujiena – visa Rytų Europa vagia ir net Briuselio biurokratams, kurie patys irgi nesnaudžia, tai nusibodo.

Bet yra sričių, kur nei vogti, nei ką nors bloga daryti nereikia, tiesiog tau duoda ir viskas. Tai vadinasi išmokomis. Ari sau, akėji, pjauni ar sėji ir nepriklausomai nuo rezultato gauni vien už tai, kad toks esi. Duodavo net dirbantiems, kad nieko nebedirbtų – “už pasitraukimą iš rinkos“, kad stambieji galėtų pigiau iš senukų žemes susipirkti. Tokio rojaus marksizmo klasikai nesapnavo ir komunizmuose nežadėjo.

Dvarininkai su kumečiais nesidera, o jei susidera – argi reikia vykdyti? Štai, Europa, kur visų auksavabalių teisės garantuotos, Stojimo į Europos Sąjungą akte įsipareigojo, kad tiesioginės išmokos Marijos žemę ariantiems, lyginant su šalių senbuvių žemdirbių gaunamomis, bus: 25 % – 2004 m., 30 % – 2005 m., 35 % – 2006 m., 40 % – 2007 m., 50 % – 2008 m., 60 % – 2009 m. 70 % – 2010 m, 80 % – 2011 m. 90 % – 2012 m. ir 100 % – nuo 2013 m.“ [Stojimo akto 6 skyrius „Žemės ūkis“].

Taigi jau ištisą penkmetį metų mūsų ūkininkai turi gauti tiek pat riebiai, kaip prancūzai, riaumoti dar geresniais visureigiais ir vargo neturėti. Bet kur tau – niekas nesirengia sutarčių laikytis! Net 2020 m. Lietuvos žemdirbiams mokamos išmokos bus trečdaliu mažesnės negu ES vidurkis, nepaisant tuštučių skandavimo apie bendrąją ES rinką, nediskriminavimą, solidarumą ir kitas musių nutupėtas nesąmones.

Retkarčiais išsipagiriojantis Europos Komisijos Pirmininkas savo “Pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 m.“ moko laisvąsias tautas: “Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat“. Ir Europos Sąjunga Lietuvos žemdirbiams už tų pačių ES reikalavimų vykdymą moka gerokai mažiau, tiksliau – mažiausiai iš visų.

Kreiptis į teismines institucijas dėl sutarties nevykdymo gali tik tą sutartį pasirašę subjektai, todėl dėl Stojimo į ES sutarties nuostatų nevykdymo į Europos teismą privalėtų kreiptis Lietuvos valstybė. Tačiau tokių stebuklų nebūna – laisvųjų respublikų sąjungoj amžiams teisia tik už Briuselio direktyvų nevykdymą.

Aišku, galime spausti valdžią, iš jos reikalauti veiksmo ir žemdirbiams ėmus įgyvendinti tokią iniciatyvą sunkiai rastum kas tam nepritartų. Bet kurgi valdžios didvyris ar didmoterė, kurie pareikalautų Europos Sąjungos laikytis savo sutarčių? Kumečiai dvarininkų valgomojo tarpduryje visada stovi nusiėmę kepurę ir nudelbę akis kaltai, nuolankiai šypsosi.

šaltinis: kaunoforumas.wordpress.com