infa.lt

Kriptovaliutų karai: bendruomenės skilimas (1)

21 birželio
01:01 2018

Vaizdo plok6tė

Nikita Caplin

„Materialioji reikalo pusė sugadino kriptobendruomenės santykius. Kuo pasibaigs konfliktas tarp kriptovaliutų plėtotojų ir įtaisų mainingui (kasimui) gamintojų?”, – užduoda klausimą Forbes.

Karas tarp kriptovaliutų plėtotojų ir įrangos jos gavybai gamintojų didina apsukas. Pastarieji uždirba milijardus, gamindami specializuotus procesorius (ASIC), tačiau jie kažkodėl nedžiugina kriptobendruomenės. Kame konfliktas?

Jautrus atvejis

Vykdant transakcijas ir uždarant bloką populiariuose kriptovaliutų tinkluose būtina atlikti skaičiavimo operacijas. Naudotojo uždarbis proporcingas jo skaičiavimo įtaisų galiai. Galingumas skaičiuojamas pagal galimą prisiimti atlikti kešavimo operacijų (hash) skaičių per sekundę.

Pagrindinių kriptovaliutų tinklų skaičiavimo operacijų sudėtingumas nuolat auga, tai yra, didėja operacijų skaičius, kurį reikia atlikti, kad būtų uždirbtas tas pats vienas vienetas skaitmeninių pinigų. Tačiau, kartais kai kurių naudotojų skaičiavimo įrangos galingumas viršija visus lūkesčius.

Nuo 2017 metų Monero kriptovaliutos tinklo skaičiavimo sudėtingumas augo eksponentiškai, nuo 2017 lapkričio iki 2018 vasario padidėjęs 400%, pasiekęs 1 GiHash/sekundę. Daugelis manė, jog tai įvyko dėl botų-tinklų, sukurtų Coinhive programos; naudotojų prietaisai būdavo įkraunami programa, kuri priversdavo juos, jiems nežinant, išgauti kriptovaliutą.

Tuo pačiu, didžioji dauguma Monero bendruomenės narių nemanė galimu panaudoti ASIC šios kriptovaliutos mainingui. Tvyrojo įsitikinimas, jog specializuotas čipas negali kasti Monero geriau, nei grafiniai ar centriniai procesoriai. Tačiau, 2018 metų kovo 15 dieną stambiausias kriptovaliutų mainingo įrangos gamintojas Bitmain anonsavo X3 Antminer, algoritmo CryptoNight skaičiavimui, su kešavimo-greičiu, kuris 10 kartų viršijo patį greičiausią grafinį procesorių Monero kasimui.

Įtariama, jog kompanija Bitmain panaudojo X3 išgauti Monero, ko pasekoje ir iššaukė minėtą eksponentinį skaičiavimo galingumo augimą tinkle 2017-ųjų pabaigoje.

Įtaiso mainingui su specializuotu čipu išleidimas žymiai sumažina „eilinių“ bendruomenės narių pajamas. Kadangi kriptovaliuta decentralizuota ir jos likimą apsprendžia visa bendruomenė, o ASIC gali atsidurti tik nedidelės jos dalies rankose, tai jau vasario 11 dieną Monero kūrėjai paskelbė apie savo sprendimą pakeisti tinklo darbo algoritmą (arba kitaip tariant įvykdyti „Hard Fork“ – liet. kietas atskyrimas), kas pavers Bitmain X3 beverčiu Monero gavybai.

Gaunasi, jog kai pirmuosius X3 Antminer gaus pirkėjai, jie bus aktualūs tik nedidelėms, kur kas mažesnio pelningumo valiutoms, kurios taip pat naudoja CryptoNight algoritmą, tokioms, kaip Electroneum. Naudotojai, kurie įsigijo minimą įrangą, tikėtina, jau nebesusigrąžins savo investicijų. Šie specializuoti procesoriai ASIC atsirado pardavime neužilgo iki to, kai jie tapo nenaudingi.

Nesantaikos ASIC

Žymus skilimas kriptobendruomenėje susijęs su pačių valiutų emisijos mechanizmu, kurio pagrindas yra jos gavyba pasinaudojant Proof-of-Work principu. Norint išgauti kriptovaliutą tenka gerokai padirbėti. Būtinybė atlikti nemažai kainuojančius skaičiavimus privedė pradžioje prie centrinių procesorių (CPU), vėliau prie grafinių vaizdo procesorių (GPU) ir, galiausiai, prie aukščiausio evoliucijos grandinėlėje – ASIC-čipo naudojimo. Būtent jis ir tapo nesantaikos obuoliu, sugriovusiu jautrų kriptobendruomenės jėgų balansą.

ASIC mikroschemose nėra „bereikalingo funkcionalumo“, tai daro jas netinkamas bet kokiam kitam naudojimui, išskyrus konkrečią užduotį, o iš kitos pusės, jos turi optimalią kainą ir energijos suvartojimo balansą, pasirinktos kriptovaliutos išgavimui, reikalaujančiam kolosalių skaičiavimo apimčių,

Specializuoti ASIC procesoriai išstūmė vaizdo plokštes ir centrinius procesorius eilės valiutų gavyboje, pavertę jų naudojimą netikslingu ir nepelningu. Mainingas pradėjo vykti dideliuose duomenų apdorojimo centruose, pastatytuose rajonuose kur yra pigi elektros energija. Išvirkščia tokios globalizacijos puse tapo sprogstamas Bitcoin tinklo energijos suvartojimas, kuris iki 2018 metų pabaigos sudarys 0,5% nuo pasaulio energijos suvartojimo.

Dažnai Hard Fork’ai, sprendžiantys einamąsias kriptovaliutos problemas, tokias, kaip ilgos ir brangiai kainuojančios transakcijos, blokų struktūros pakeitimo ir kitų algoritmo sudėtingumo didinimo veiksmų, ne tiek perspektyvūs lyginant su sprendimais, nepaliečiančiais bazinių valiutos išgavimo taisyklių, pavyzdžiui, protokolo Lighting Network panaudojimas.

Bitkoino išgavimas jau nėra visiškai decentralizuotas ir prieinamas kiekvienam bendruomenės nariui: ASIC gali neatsipirkti dėl greitai išeisiančios naujos versijos, norint gauti daugiau-mažiau patikimas pajamas būtina investuoti milijonus dolerių, kas prieinama tik vienetams iš bendrijos dalyvių.

Klasinis pasiskirstymas

Kur kas aukštesnis barjeras ASIC naudojimui, lyginant su grafiniu ar CPU procesoriumi, kuriuos galima nusipirkti beveik kiekvienoje kompiuterių parduotuvėje ir su kuriais lengva dirbti namų sąlygomis, rinkos karalienėmis paverčia tik stambias mainingo kompanijas. Tokios vertikaliai integruotos kompanijos kaip Bitmain, turi resursų ASIC-schemų sukūrimu, kontroliuoja tokios įrangos tiekimą naudotojams, o dabar tapo ir stambiausiomis, įrangos kriptovaliutų gavybai operatorėmis.

Pasinaudodamos savo galimybėmis sukuriant specializuotus procesorius, jos, tarp viso kitko, planuoja paversti Kiniją vedančiuoju žaidėju dirbtinio intelekto rinkoje, kas sudarys joms galimybę dar greičiau koncentruoti savo rankose milžiniškus skaičiavimo galingumus, sukuriant kliūtis skaičiavimo decentralizacijos principo įgyvendinimui.

ASIC koncentracija stambių žaidėjų rankose privedė prie to, jog atsirado stambūs pulai (pool) kartu kontroliuojantys daugiau, nei 51% išgavimo. Jeigu jie susitars, tai pasak Satoshi Nakamoto techninės dokumentacijos, daugumos išgaunančių pajėgumų kontrolė sudaro galimybę tuo piktnaudžiauti, padirbant blokus ir nepripažįstant kitų žaidėjų blokų, o taip pat vykdant įvairaus pobūdžio tinklo atakas.

Manytina, jog gavybos decentralizaciją įtakojo stambių grafikos čipų – Nvidia ir AMD, gamintojai: jie ribojo vaizdo plokščių pardavimą „į vienas rankas“, kad išsaugotų minėtų įrenginių pirminės paskirties rinką, nepaisant aiškios finansinės naudos. AMD ir Nvidia kriptovaliutos mainerių bumo metu uždirbo beveik milijardą dolerių, pranešė Bloomberg su nuoroda į RBC Capital Markets.

Tai nėra daug, tokia suma sulyginama su AMD gautomis pajamomis per 2016 metus ir pusės Nvidia ketvirčio pajamoms. ASIC rinkoje tokių principų aiškiai niekas nesilaiko. ASIC pardavėjai pirmoje eilėje rūpinasi savo pelnais, juk, jeigu jie nepatenkins paklausos, tą padarys jų konkurentai.

(Bus daugiau)

tęsinys: Kriptovaliutų karai: pasipriešinimas (2)

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 226

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Laukiu ŠS šulo fantomaso rašinėlio šia tema....

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...

Išpuoselėtas šunsknukis, už jo interesus mėsai tinka bet kokio amžiaus....