infa.lt

Istorija, primenantį seną pasaką „Drakonas mirė – tegyvuoja drakonas“. Ar ant „Round Up“ kaip gamintoją nurodžius „Bayer“ glifosatas taps „vaistukais“? O kaip dabar į glifosato draudimą pažiūrės Europos Sąjunga, 2017 m. (aktyviai dalyvaujant mūsų deleguotam Vyteniui Andriukaičiui) mielaširdingai leidusi šį nuodą purkšti į mūsų aplinką dar 5 metus? Bet kuriuo atveju labai tikėtina, kad jeigu įstaigos staiga ir pripažintų šios lobistų mylimos medžiagos kenksmingumo įrodymus, pareikalauti žalos atlyginimo nebus iš ko. „Monsanto“ mirė. Tegyvuoja „Bayer“.

O istorijoje vėlgi nieko naujo – viskas sukasi ratu.

Pavadinimą „Monsanto“ bandoma nubrukti užmarštin, šią piktybišką korporaciją įsigijus bendrovei BAYER ir sukūrus didžiausią pasaulyje chemijos pramonės gigantą, kurio istorija pažymėta nusikaltimais prieš žmoniškumą

Originalus straipsnis tinklaraštyje NaturalNews.com.

Originalaus straipsnio data: 2018 m. birželio 6 d.

Autorė Vicki Batts

(Natural News) Manoma, kad „Bayer“ artimiausiomis dienomis baigs savo 62,5 milijardų vertės sandorį įsigyjant bendrovę „Monsanto“ (vert. past. – tai jau įvyko]. Prastos reputacijos pavadinimą „Monsanto“ planuojama tiesiog ištrinti iš atminties. Bet nors pavadinimas „Monsanto“ taps praeitimi, šią nešlovę užtarnavę purvini bendrovės darbai ir pavojingi produktai tebegyvuos.

Bendrovė „Bayer“ tikrai nepėsčia tokiuose reikaluose, kaip pavadinimų kaitaliojimas siekiant išsaugoti „gerą vardą“ – kadaise veikusi kaip „IG Farben“ (IGF) bendrovė anksčiau buvo įsivėlusi į ne vieną pasibjaurėtiną aktą, įskaitant žydų vergų darbo išnaudojimą Holokausto metu [vert. pastaba – ne tik žydų, farmacijos pramonės reikmėms koncentracijos stovyklose ‚tiriant‘ nukankinta ir sužalota daugybė visų tautybių žmonių, išsamiau straipsnio pabaigoje]. IGF pavadinimo pakeitimas į „Bayer“ to fakto nepanaikino, nors be abejonės padėjo išlikti bendrovei pelningai.

Žiauri likimo ironija, kad šios dvi kompanijos „sumetė skudurus“, nes tiek „Bayer“, tiek „Monsanto“ kelią ženklina nusikaltimai prieš žmoniją. Mūsų nelaimei, ši kraupi pora toliau skleis savo negandas.

Pakeisti vardą nieko nereiškia

Artėjant „Bayer“ ir „Monsanto“ sąlajai bendrovė „Bayer“ įspėjo, kad susijungus pavadinimas „Monsanto“ nustos egzistavęs. „Monsanto“ ir jos gaminiai tiesiog taps „Bayer šeimos“ dalis.

Bet ar „Roundup“ etiketėje „Bayer“ kaip gamintojo įrašymas pakeis faktą, kad šis produktas toksiškas ir sargdina žmones? Ne. Ar nepriklausoma žiniasklaida staiga liausis rašiusi apie jų vėžį sukeliantį glifosatą ir pražūtingus GMO tvarinius? Tikrai ne. „Monsanto“ pavadinimas išnyks, tačiau jos toksiškas palikimas ir nepagarba gyvybei mūsų nelaimei gyvuos toliau, todėl normalu, kad žmonės nerimauja dėl ateities.

Šiuo metu pavadinimas „Bayer“ greičiausiai nekelia tiek blogų asociacijų kaip „Monsanto“, tačiau turėtų – ir galbūt vieną dieną kels. Galų gale bendrovės „Bayer“ istorija ne ką mažiau nešvari ir paini nei „Monsanto“.

Daugiau kaip prieš 20 metų Helge Wehmeier, tuo metu vadovavusi „Bayer Corp“, viešai atsiprašė dabar jau mirusio Elie Wiesel ir kitų, išgyvenusių Holokaustą, dėl neįtikėtinai nehumaniškų savo pirmtakės „IG Farben“ veiksmų [vert. past. – šis Daily News straipsnis Europos skaitytojams blokuotas, bet pats įvykis aprašytas, pvz., čia].

„Labai užjaučiu, apgailestauju ir atsiprašau už nežmoniškumą mano šalyje ir už tai, ką „IG Farben“ padarė Jūsų žmonėms,“ pasakė H. Wehmeier rašytojui ir Nobelio premijos laureatui E. Wiesel jo paskaitos 1995 m. metu. E. Wiesel buvo vienas iš daugelio žydų vergų, kurių darbą bendrovė išnaudojo Holokausto metu. IGF taip pat aktyviai investavo į toksiško insekticido dujų „Zyklon B“ [kuriuo buvo žudomi žmonės dujų kamerose] vystymą ir gamybą.

Tamsioji „Bayer“ praeitis

„IG Farben“ mokslininkai nesibodėjo eksperimentuoti su savo belaisviais vergais. Holokaustą išgyvenusi Zoe Polanska Palmer 2003 m. papasakojo, ką patyrė kaip nacių bandomasis subjektas [žr. toliau]. Žinoma, kad daug SS gydytojų dirbo „Bayer“ motininėje bendrovėje „IG Farben“, įskaitant gydytojus Victor Capesius ir Hellmuth Vetter – abu jie teisti ir pripažinti kaltais dėl įvairių karo nusikaltimų, o paskutinysis po karo nubaustas mirties bausme. Z. Polanskos Palmer ir kitų liudininkų teigimu, su ja eksperimentavęs gydytojas V. Capesius dirbo bendrovei „Bayer“.

Z. Polanska Palmer ne vienintelė nukentėjusioji. Teigiama, kad tada eksperimentuojant nukankinta daugybė vaikų. 1999 m. Eva Mozes Kor pradėjo bylą prieš „Bayer“, kaltindama bendrovę organizavus jos ir jos sesers dvynės įsigijimą iš nacių ir naudojimą laboratoriniams bandymams, atliktiems „mirties angelo“ pravardę pelniusio konclagerių „gydytojo“ Joseph Mengele. E. Mozes Kor teigia, kad ji ir kiti vaikai buvo sąmoningai užkrėsti patologiniais mikroorganizmais, „siekiant išbandyti įvairių „Bayer“ gaminamų vaistų veiksmingumą“.

Tuo metu E. Mozes Kor teigė, kad „po 54 metų pagaliau atėjo laikas „Bayer“ prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“. Be finansinės kompensacijos nukentėjusioji norėjo išgirsti ir konkretų atsiprašymą. Nors „Bayer“ pripažino išnaudojusi vergų darbą, tačiau aiškiai neatskleidė kitų niekšingų veikų, į kurias buvo įsipainiojusi jos pirmtakė.

2003 m. atsakydama į Z. Polanskos Palmer ieškinį „Bayer“ teigė, kad pavadinimas „Bayer“ nuo 1925 iki 1952 metų apskritai neegzistavo, todėl šiandieninė bendrovė nieko bendra su „IG Farben“ neturi. Ar tikrai?

Remiantis įvairiais šaltiniais, „IG Farben“ iš esmės taip ir nebuvo nustojusi egzistuoti. Nors II pasaulinį karą laimėję Sąjungininkai koncerną dėl kenkėjiškos ir nežmoniškos veiklos suskaidė, jis tiesiog tapo trimis naujomis bendrovėmis: „Bayer“, „Hoechst“ ir BASF. Dar 2012 m. kaip „likviduojama bendrovė“ tebeegzistavo ir „IG Farben“ [žr. toliau].

Tad ar tikrai „Bayer“ taip nesusijusi su „IG Farben“, kaip sakosi?

Originalus straipsnis parašytas remiantis šiais šaltiniais:

NYDailyNews.com

Axios.com

NPR.org

Vertė ir papildomą informaciją bei pastabas pateikė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann

Papildoma informacija

Ištraukos iš BBC News: „Gyventi kaip laboratorinė žiurkė“

„Jo vardas buvo Dr. Victor Capesius. Vardas, kurio Zoe net norėdama negali pamiršti.

Jis talkino gydytojui Joseph Mengele atliekant genetinius eksperimentus, dažniausiai su vaikais, iš tūkstančių didelės mirties stovyklos kalinių atrinkdavęs tuos, kurie gali būti naudingi eksperimentams. Kitus tiesiog pirštų spragtelėjimu nusiųsdamas staigiam sunaikinimui.

V. Capesius teistas dėl karo nusikaltimų ir buvo kurį laiką įkalintas.

Kitas ilgametis „Bayer“ darbuotojas Hellmuth Vetter taip pat dirbo SS gydytoju Aušvice (Osvencime). Jis dalyvavo tiriant eksperimentines vakcinas ir vaistus su kaliniais, o po karo nubaustas mirties bausme dėl mirtinų injekcijų skyrimo.

„Koncentracijos stovyklos naudotos kaip milžiniškos laboratorijos eksperimentams su žmonėmis,“ sako Medicinos istorijos fakulteto Heidelbergo universitete (Vokietijoje) profesorius Wolfgang Eckhart.

„Šias stovyklas turime suprasti kaip farmakologinių tyrimų ištakas. Naciai norėjo sterilizuoti rytų populiaciją, ypač rusus, tačiau taip, kad ir toliau galėtų juos išnaudoti darbui.“

„Bayer“ teigia, kad šiandieninės bendrovės su jos karo metu veikusia pirmtake niekas nesieja. Atstovas spaudai BBC teisinosi: „Nuo 1925-ųjų iki 1952-ųjų bendrovės pavadinimu „Bayer“ nebuvo. Nei kaip „IG Farben“ filialo, nei jokia kita teisine forma.“

Apie „IG Farben“

Iš straipsnio: https://en.wikipedia.org/wiki/IG_Farben

„IG Farben“ 1925 m. įkurta susijungus šešioms bendrovėms:^[3]

• BASF

• Bayer

• Hoechst (įskaitant Cassella ir Chemische Fabrik Kalle)

• Agfa

• Chemische Fabrik Griesheim-Elektron

• Chemische Fabrik vorm. Weiler Ter Meer

Narių stebėtojų taryba pagarsėjo, o ir patys save taip vadino, „Dievų tarybos“ (vok. Rat der Götter) vardu.

Iš straipsnio: https://www.nytimes.com/1999/05/02/business/the-business-world-ig-farben-a-lingering-relic-of-the-nazi-years.html

Vokietiją tebepersekioja daug tamsaus nacių valdymo laikotarpio praeities vaiduoklių, tačiau tik nedaugelis jų tokie patvarūs ir keisti kaip „IG Farben“ šmėkla.

Kadaise buvęs didžiausias pasaulyje chemijos pramonės konglomeratas „IG Farben“ suvaidino svarbų vaidmenį Hitlerio karo mašinoje ir Holokauste, tad gali būti pelnytai vadinamas pragaro chemiku. Be kita ko jo gaminių paletėje buvo ir pelną nešė dujų kamerų nuodas „Zyklon B“, o fabrikuose buvo išnaudojamas daugiau kaip 35 000 vergų, daugiausia iš Aušvico, darbas. Jis netgi įsirengė nuosavą koncentracijos stovyklą (Aušvicas III (Monovicė)) efektyvumui pakelti.

Sąjungininkams po karo suskaidžius „IG Farben“, koncerno turtas išdalytas naujoms bendrovėms [iš esmės, bendrovėms, kurioms susijungus koncernas ir buvo įkurtas]. Senoji būstinė – niūrus betoninis fortas, iš pradžių tapo JAV kariuomenės štabu, o dabar čia įrengtos universiteto auditorijos.

Tačiau „IG Farben AG“ niekad neišnyko. Ji kaip juridinis asmuo gyvuoja palaikoma teisininkų ir nekilnojamojo turto spekuliantų, pergyvenusi Sąjungininkų okupaciją, Berlyno sieną ir šaltąjį karą.

Nors nuo 1952-ųjų ji vadinama „likviduojama“, jos vertybiniais popieriais tebeprekiaujama Frankfurto biržoje. Ji tebeturi savo biurus ir tebesilanko Vokietijos teismuose, teikdama milijardų dolerių vertės ieškinius, susijusius su II pasauliniu karu.

Greitai po Vokietijos išlaisvinimo 1945 m., Sąjungininkai nusprendė, kad „IG Farben“ karo metu veikė per niekšiškai, todėl jos negalima palikti nepakeitus. Pagrindinis bendrovės mokslininkas Fritz ter Meer, Niurnbergo proceso metu apkaltintas masinėmis žudynėmis, pavergimu ir grobimu [daugiau apie šį asmenį toliau]. Svarbiausios šio koncerno gamyklos davė pradžią naujoms chemijos įmonėms, greitai tapusiomis tarptautiniu mastu veikiančiais gigantais savarankiškai: Agfa, BASF, Bayer ir Sanofi.

Naujos gyvybės „IG Farben“ įpūsta susivienijus Vokietijai 1990 m. Vakarų vokiečiams atsirado galimybė reikalauti grąžinti nuosavybę Rytų Vokietijoje, kuri buvo konfiskuota nacių režimo arba sovietų okupacijos metu.

Ilgai netruko, kol nekilnojamojo turto ekspertai suuodė, kad „IG Farben“ galėtų pasipelnyti iš sienos griuvimo. Sovietai buvo nusavinę didelius plotus „Farben“ priklausančios žemės ir dešimtis fabrikų, tad pagal Vokietijos teisę bendrovė galėjo reikalauti juos grąžinti.

Visgi Vokietijos teismai vienbalsiai ieškinius atmetė. Be kitų priežasčių jie nurodė 1994 m. Vokietijos įstatymą, kuriuo vyriausybei draudžiama grąžinti turtą, nusavintą iš bendrovių, pažeidusių žmogaus teises. Praėjus kelioms dešimtims metų po karo bendrovė sumokėjo [juokingą] maždaug 17 milijonų dolerių sumą už darbą išnaudotiems vergams, tačiau vėliau atkakliai atsisakė prisiimti bet kokią teisinę atsakomybę už savo nusikaltimus.

Apie bendrovę „Bayer“

Iš straipsnio: https://en.wikipedia.org/wiki/Bayer

Po II pasaulinio karo Sąjungininkams suskaidžius „IG Farben“, bendrovė „Bayer“ vėl atsirado kaip savarankiška verslo įmonė, paveldėjusi daug „IG Farben“ turto.^[29] Praktiškai visą „IG Farben“ gyvavimo laikotarpį jos tarybos nariu buvęs Fritz ter Meer, vadovavęs „IG Farben“ vergų fabrikui Aušvice, „IG Farben“ karinio tribunolo Niurnberge nuteistas kalėti septynerius metus [!]. Išėjęs iš kalėjimo, 1956-aisiais jis išrinktas „Bayer“ stebėtojų tarybos pirmininku.^[33]

Apie karo nusikaltėlį, tapusį „Bayer“ vadovu, Fritz ter Meer

Iš straipsnio: https://de.wikipedia.org/wiki/Fritz_ter_Meer

Po suėmimo 1945 m. balandžio mėn.^[4], „IG Farben“ procese pripažintas karo nusikaltėliu ir nuteistas septynerius metus kalėti dėl grobimo ir pavergimo koncentracijos stovykloje Aušvice III Monovicėje. Apklaustas bylos nagrinėjimo metu, ar pateisina eksperimentus su žmonėmis KS Aušvice, jis atsakė, kad tai iš esmės nereikšminga:

„Belaisviai dėl to labai nenukentėjo, nes juos vis tiek būtų nužudę.“^[8]

1950 m. dėl „gero elgesio“ F. ter Meer paleistas iš kalėjimo^[9] ir 1956 m.^[10] tapo bendrovės „Bayer AG“ stebėtojų tarybos pirmininku. Vėliau jis veikė kaip daugelio kitų firmų stebėtojų tarybos narys (įsk. Th. Goldschmidt AG, Commerzbank-Bankverein AG, Duewag, VIAG ir Bankverein Westdeutschland AG). Jo veikla atstatant chemijos pramonę Vokietijoje laikoma reikšminga.

Šio žmogaus atminčiai jo darbdavys įsteigė Fritz ter Meer fondą – šiandien „Bayer Science & Education Foundation“, skatinantį chemijos studentus stipendijomis.

Gerbiamas skaitytojau (-a), jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu