infa.lt

Petras Gražulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žiniasklaida – tai ne tik pagrindinis informacijos šaltinis Lietuvos gyventojams, bet ir jų nuomonės, pažiūrų formuotoja. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, gerbia žodžio laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą.

Visa tai – didingi lozungai, tačiau kokia realybė? Susiklosčius dabartinei politinei situacijai ir paviešinus VSD pažymas dėl „MG Baltic“ vykdytos veiklos, akivaizdžiai matome, kad „MG Baltic“ ne tik formavo sau parankias politines partijas, bet, užvaldžiusi didelį tinklą žiniasklaidos, šantažavo ir valdė politikus, formavo apie juos nuomonę priklausomai nuo to, kurie politikai jiems pakluso ir kurie – ne.

Būtent todėl parengiau įstatymo projektą, kuriuo siūlau nustatyti, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys negalėtų valdyti daugiau nei 5 proc. visuomenės informavimo priemonių rinkos. Atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų piktnaudžiavimą visuomenės informavimo priemonių valdymu, jas koncentruojant vienose rankose, skleidžiant dažnai tiesos neatitinkančią, tam tikroms politinėms jėgoms ar interesų grupėms parankią informaciją, taip monopolizuojant žiniasklaidą ir to rezultate – klaidinant ir apgaudinėjant Lietuvos žmones, plaunant jiems smegenis iškreipta, perfiltruota ir kažkam parankia informacija.

Juk viena pagrindinių žiniasklaidos nuostatų – turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. Todėl tikiuosi, kad visuomenės informavimo priemonių rinkos valdymo apribojimu bus išvengta asmenų ar interesų grupių piktnaudžiavimo juo, siekiant skleisti propagandą ar savo tikslams naudingą ir dažnai tiesos neatitinkančią informaciją, sustabdyta žiniasklaidos monopolizacija, žmonės turės galimybę įgyvendinti savo konstitucinę teisę į skleidžiamos informacijos teisingumą, bus užtikrintas ne tik žiniasklaidos veiklos skaidrumas, informacijos teisingumas, didės pasitikėjimas ja bei jos skleidžiama informacija, bet ir teisinis tikrumas bei teisėti lūkesčiai, būtini demokratinės valstybės funkcionavimui.