infa.lt

ve.lt nuotrauka

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, finansų ministrą Vilių Šapoką, ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, išreikšdami susirūpinimą dėl demografinės situacijos ir darbo jėgos trūkumo problemos Lietuvoje.

Parlamentarai vadovaujasi Europos Komisijos (EK) tarnybų darbo dokumentu ,,Šalies ataskaita. Lietuva 2018“, kurioje šios problemos, ilgainiui galinčios sukelti sudėtingų ekonominių ir socialinių pasekmių, ypač ryškiai pabrėžiamos: „Stipri darbo rinka skatina vartojimą̨ bei ekonomikos augimą̨, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.“

Seimo nariai Vyriausybės vadovo, ministrų ir Lietuvos banko valdybos pirmininko prašo pateikti informaciją, ar atlikti skaičiavimai, kaip per artimiausius 10 metų keisis Lietuvos gyventojų ir kvalifikuotos darbo jėgos kiekis, jeigu nebus daroma jokių esminių reformų. Taip pat, kaip per artimiausius 10 metų augs  Lietuvos BVP ir BVP vienam gyventojui, esant skirtingoms darbo jėgos kitimo prognozėms.

„Europos Komisija pateikia tendencijas, kad nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 23 proc. ir manoma, kad artimiausiu metu toliau mažės maždaug 1 proc. per metus. Pagrindinės to priežastys – didelė grynoji emigracija, vėl padidėjusi 2014–2017 m., ir trumpa vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Vyriausybės klausiame, kaip ji reaguoja į tokią statistiką ir ar ruošiasi atremti darbo jėgos trūkumo iššūkius“, – sako A. Kubilius.

Pasak D. Kreivio, EK ataskaitoje pabrėžiama, kad investicijas stabdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir silpna inovacijų̨ aplinka.

„Susidaro užburtas ratas: norime tiesioginių užsienio investicijų, bet jų atėjimą į Lietuvą atgraso kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, tampantis vis didesniu iššūkiu darbo rinkoje. Žvelgiant į ilgalaikes Lietuvos ekonomikos perspektyvas (10–15 metų laikotarpiu) darbo jėgos trūkumas gali tapti viena iš esminių ir skausmingiausių Lietuvos ekonomikos problemų, kuri taip pat neleis tikėtis spartesnio ekonomikos augimo. Savo ruožtu lėtas ekonomikos augimas, ekonominė stagnacija ir toliau liks viena iš svarbiausių emigracijos priežasčių, tuo pačiu ir didelio darbo jėgos trūkumo priežastimi“, – atkreipia dėmesį D. Kreivys.

Europos reikalų komitetui pristatytame analitinio centro „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP), Vyriausybės užsakymu 2017 metais atliktame tyrime „2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimas“ yra pateikiama tokia prognozė: „(…) Apibendrinant ekonomikos ekspertų prognozes galima teigti, kad laikotarpiu po 2020 m. ekonomikos augimo nebus, jeigu nebus vykdomos reformos. Evoliuciniai, nedideli pokyčiai (tokie kaip kiek liberalesnė darbo rinka, aukštojo mokslo sistema labiau orientuota į verslo poreikius) užtikrintų 1–2 proc. BVP augimą. Esminiai pokyčiai (ryžtinga viešojo sektoriaus pertvarka, konkurencingumo šuolis) galėtų lemti 5 proc. metinį realaus BVP augimą. Šį – didesnį – BVP augimą galėtų užtikrinti reformos, nukreiptos į tris pagrindinius BVP augimą lemiančius veiksnius: užimtumo/darbo jėgos didinimą, investicijų skatinimą bei efektyvumo prielaidų sukūrimą.“

Parlamentarai nuogąstauja, kad šios, dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, gresiančios Lietuvai problemos nėra sistemingai prognozuojamos, nėra strategiškai vertinamos ir nėra ieškoma ilgalaikių sisteminių valstybės sprendimų, kurie šią problemą padėtų ilgainiui spręsti.