infa.lt

„Ilgus metus po Nepriklausomybės atkūrimo buvo dangstoma ne tik istorinė tiesa, bet ir vykdomos nusikalstamos veikos, piktnaudžiaujant tarnybinėmis padėtimis ir neteisėtomis įtakomis, siekiant išsaugoti ar susigrąžinti prarastą valdžią. Deja, tai darė ir buvęs Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis padedamas bendrininkų“.

Tokiomis eilutėmis prasidėjo dviejų Lietuvos signatarų, Algirdo Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos pareiškimas, adresuotas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui. (Su visu pareiškimo tekstu galima susipažinti čia:

  A.Vaišvilos ir A.Butkevičiaus pareiškimas gen. prokurorui dėl antivalstybinės veiklos (2,2 MiB, 5 507 atsisiuntė)

Manęs nenustebino tai, jog Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tęstinės teroristinės ir antivalstybinės veiklos.

Pagaliau įvyko tai, kas jau seniai turėjo būti pradėta valstybiškai tirti ir teisiškai vertinti. Per daug Lietuva yra praradusi per laikotarpį po 1990 – ųjų metų nepriklausomybės atkūrimo, kad tai liktų paslėpta po neišvengiamai susiklosčiusių istorinių aplinkybių skraiste.

Nusikaltimai tautai ir valstybei negali būti palaidoti po senatimi. Būtina nustatyti ir viešai paskelbti tuos, kas neleistinai valdė ir tebevaldo mūsų teisėsaugą, kuri demokratinėje valstybėje turėtų būti nepriklausoma.

Asmeniškai liudiju, jog 2004 metais buvo įvykdytas pučas prieš teisėtai išrinktą Lietuvos Respublikos Prezidentą, kurį inspiravo tie patys politiniai veikėjai, ant kurių atsakomybės krenta daugybė valstybės interesams prieštaraujančios veiklos.

Šiuos asmenis būtina įvardinti ir teisiškai įvertinti jų asmeninę atsakomybę. Tendencingi veiksmai prieš Respublikos Prezidento instituciją ir mano asmenį buvo projektuojami iš anksto, dalyvaujant aukščiausiam valdžios politiniams „elitui“, o Valstybės saugumo departamentas ir kitos teisėsaugos struktūros nuolankiai vykdė „politinį užsakymą“.

Kaip Lietuvos valstybės patriotas ir Respublikos Prezidentas niekada nesu atlikęs tokių veiksmų, kuriais būčiau pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką, tačiau iki šiol esu politiškai ir teisiškai persekiojamas.

Lietuva ignoruoja tarptautinių institucijų reikalavimus atkurti pažeistas pilietines ir politines mano teises.

Daugiau kaip prieš keturiolika metų pradėtas nusikaltimas tebėra neištirtas ir tebesitęsia iki šiol. Politiniai užsakovai ir kuratoriai laisvai tebevaikšto mūsų gatvėmis.

Politinių grupuočių sprendimas, kurį tik patvirtino Seimo dauguma, Baudžiamajame kodekse priskirtas nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai kategorijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 114 straipsnį, “tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų“.

Palaikau ir visomis išgalėmis remsiu pradėtą žygį prieš melą ir antivalstybinę veiklą