infa.lt

nuotrauka: lietuvossarasas.lt

Ketvirtadienį Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į eilę institucijų, prašydama motyvuotai paaiškinti, kokiu pagrindu yra sudarytas sąrašas veiklų, kurias vykdant „žalieji degalai“ be apribojimų gali būti naudojami lengvuosiuose automobiliuose ir sunkvežimiuose, o transporto priemonės savininkui tereikia turėti ūkininko pažymėjimą.

Nuo šių metų sausio 1 dienos ūkininkai ir žemvaldžiai už toną gazolio valstybei sumoka tik 56 eurų, kai tuo tarpu eilinis valstybės gyventojas 7,3 karto daugiau arba 411,4 eurų už toną (340 eurų už toną plius 71,4 eurų PVM).

Šia lengvata gali naudotis ir Seimo nariai ūkininkai bei jų artimieji, kurie į savo labai dažnai prabangių automobilių bakus gali piltis net 355 eurų už toną pigesnius degalus, nei bet kuris kitas šalies gyventojas.

Klausimai institucijoms parlamentarei kilo nagrinėjant Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. dokumentą „Dėl žemės ūkio produktų gamybos pavyzdžių“ ir jo priedą „Žemės ūkio produktų gamybos pavyzdžių sąrašas (Nebaigtinis)“. Pastarasis žodis dokumente, kuris reglamentuoja mokestinius santykius yra ypatingai keistas.

Sąraše išvardyta tokia galybė veikų, kad sunku sugalvoti, dėl ko pigiu žaliuoju kuro būtų negalima pripildyti lengvojo automobilio bako. Tarkime, „[K]elionė, pvz., į degalinę, įsigyti gazolių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta akcizų lengvata, ir atgal, kadangi tai yra neatsiejama žemės ūkio produktų gamybos dalis“.

Kadangi perteklinis mokestinių lengvatų taikymas diskredituoja lengvatas žemės ūkiui apskritai, neskatina taupaus degalų naudojimo, nepadeda kovai su klimato kaita ir – tai ypatingai aktualu šiuo metu – iškreipia mokestinę sistemą, be to, didžia dalimi jomis pasinaudoja tik stambieji ūkininkai ir žemvaldžiai, Aušra Maldeikienė klausia, ar ruošiamasi keisti esamą tvarką? Taip pat ji reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija pateiktų išsamius, logiškus ir argumentuotus paaiškinimus, kodėl ūkininkai gali į savo lengvuosius automobilius pilti itin pigius dėl savo iš esmės kitos paskirties degalus.

Finansų ministerijos prašoma pateikti duomenis, kiek įplaukų dėl šios lengvatos nuo dokumento įsigaliojimo pradžios prarado Lietuvos biudžetas. Šiuo metu parlamentarės turima informacija rodo, kad per  metus dėl šios lengvatos biudžetas netenka apie 90 mln. eurų, būtinų viešojo sektoriaus adekvačiam funkcionavimui, gydytojų, mokytojų socialinių ir kultūros darbuotojų algoms ar, tarkime, neįgaliųjų integracijai į atvirą darbo rinką.

Konkurencijos Tarybos ir Susisiekimo ministerijos prašoma įvertinti, kaip toks konkurencinis ūkininkų pranašumas dėl to, jog jie turi galimybę savo krovininiuose automobiliuose bei sunkvežimiuose naudoti pigesnius degalus, iškraipo šalies logistikos sektorių?