infa.lt

businessinsider.com

REUTERS/Charles Platiau

Leidinys Sunday Times praneša, jog Rusijai ir Kinijai pavyko iššifruoti failus, pavogtus buvusio NSA darbuotojo Edwardo Snowdeno. Ryšium su tuo, britų žvalgybos agentūros MI6 vadovybė buvo priversta atšaukti daugelį savo agentų iš spec užduočių priešiškose šalyse.

„Vakarų žvalgybų žinybos tvirtina, jog jos buvo priverstos atšaukti savo agentus, po to, kai Maskva gavo prieigą prie daugiau nei [1 milijono] slaptų duomenų rinkmenų“,. – praneša šis Londono laikraštis su nuoroda į šaltinį Jungtinės Karalystės vyriausybėje.

Kitas šaltinis Jungtinės Karalystės vyriausybėje pranešė agentūrai BBC, jog Kinija ir Rusija „disponuoja informacija“, kuri verčia žvalgybos tarnybas atšaukti savus agentus, pridėjęs, jog „nėra jokių duomenų“ dėl kurio nors iš agentų grėsmės gyvybei. Šis šaltinis taip pat pranešė, jog iššifruotuose failuose yra „informacija apie tai, kaip mes dirbame“.

Jeigu šie pranešimai atitinka tikrovę, Snowdenui teks juos kažkaip pakomentuoti – ypač, jei turėsime omenyje, jog jis ne kartą buvo pareiškęs apie tai, kad Rusija ir Kinija negalėjo gauti prieigos prie šių dokumentų.

2013-ųjų liepą, pokalbio su buvusiu amerikiečių senatoriumi Gordon Humphrey metu, Snowdenas pasakė, jog „nė viena žvalgybinė organizacija pasaulyje, net mūsų pačių, nesugebės iššifruoti duomenų, kuriuos aš apsaugojau… Manęs nesugebės priversti atskleisti šios informacijos, net kankinant“.

2013-ųjų spalį, 31-erių metų amžiaus buvęs NSA darbuotojas užtikrino James Risen iš New York Times, jog „šansai, kad rusai ar kiniečiai gavo prieigą prie kažkokių dokumentų, lygūs nuliui“.

Risen taip pat pranešė, remdamasis įrašytu pokalbiu su Snowdenu, kad buvęs NSA darbuotojas „perdavė visus pavogtus slaptus dokumentus žurnalistams, su kuriais jis susitiko Honkonge“. (Juristas iš Amerikiečių pilietinių teisių gynybos sąjungos ir Snowdeno juriskonsultas Ben Wizner vėliau pranešė, jog informacija tame straipsnyje buvo ne visiškai tiksli.)

Vėliau Snowdenas pranešė NBC apie tai, jog jis „sunaikino“ visus buvusius jo dispozicijoje dokumentus dar iki tol, kai jis susitiko su rusais Honkonge.

„Geriausias būdas garantuoti, kad, pavyzdžiui, rusai neims laužyti man pirštų, kad gauti slaptą informaciją – arba neužvers manęs pinigais, kol aš jiems ką nors pasakysiu, tai neturėti jokių duomenų visai, – pasakė Snowdenas savo interviu su Brian Williams iš NBC, su kuriuo jis kalbėjosi Maskvoje. – To pasiekti galima buvo tik sunaikinus medžiagą, kuri buvo pas mane, dar iki įvažiuojant į Rusijos teritoriją“.

Vagystė

Kai kuriais duomenimis, Snowdenas pavogė iki 1,77 milijono slaptų NSA dokumentų, periodu nuo 2012-ųjų kovo iki 2013-ųjų gegužės, kai jis iš eilės dirbo dviem valstybiniams dariniams.

Amerikiečių vyriausybė mano, jog 2013-ųjų liepą Snowdenas perdavė apie 200 tūkstančių dokumentų, priskiriamų „1 ir 2 slaptumo lygmeniui“, kuriuose buvo informacija apie NSA žvalgybos aparatą, amerikiečių žurnalistams Glenn Greenwald ir Laura Poitras.

JAV vyriausybė taip pat mano, jog Snowdenas išvogė iki 1,5 milijono dokumentų priskiriamų „3 slaptumo lygmeniui“, tame tarpe 900 tūkstančių gynybos Ministerijos failų, ir failų, turinčių savyje NSA puolamųjų kiber-operacijų planų detalių, kurių buvimo vieta dabar nėra žinoma.

2013-ųjų gegužės 20, Snowdenas išskrido į Honkongą. Pabuvęs keletą dienų nenustatytoje vietoje, birželio 1 dieną Snowdenas, pagal pranešimus, užsiregistravo Mira viešbutyje, o vėliau susitiko su Laura Poitras, Glenn Greenwald ir Ewen MacAskill iš Guardian.

Praėjus dviem dienoms po Snowdeno išvažiavimo iš Mira viešbučio, jis parodė leidiniui South China Morning Post kai kurį kiekį dokumentų, kuriuose buvo „konkrečių atakų [NSA] detalės prieš [kiniečių] kompiuterius, tame tarpe IP-adresai, atakų datos ir duomenys apie tai ar toliau yra tęsiamas to ar kito kompiuterio nutolęs monitoringas [stebėjimas]“.

Tada Snowdenas pranešė Lana’i Lam iš leidinio South China Morning Post, jog jis turi ir daugiau slaptų NSA duomenų failų.

„Jei aš turėčiau laiko išanalizuoti šią informaciją, aš norėčiau perduoti ją visų šalių žurnalistams, kad jie galėtų savarankiškai – nepriklausomai nuo mano įsitikinimų – spręsti, ar reikia publikuoti duomenis apie JAV operacijas prieš jų tautas ar ne“.

Po 11 dienų, sekdamas WikiLeaks patarimu, Snowdenas užlipo trapu į lėktuvą, skrendantį į Maskvą.

„Labai neefektyvios informacinio saugumo normos“

Jeigu, kaip praneša Jungtinės Karalystės vyriausybė, Rusija ir Kinija iš tiesų iššifravo informaciją buvusią pavogtuose duomenų failuose, tai šiuos duomenis jiems galėjo perduoti žurnalistai, dirbę su Snowdenu.

Papkėje, kurią Snowdenas perdavė Laurai Poitras ir Glenn’ui Greenwald, kai kuriais duomenimis buvo 58 tūkstančiai „ypač slaptų Jungtinės Karalystės žvalgybos dokumentų“, kaip pranešė leidinys Telegraph rugpjūčio mėnesį, po Glenn’o Greenwaldo partnerio David Miranda sulaikymo Londono aerouoste Heathrow.

Anot valdžios, pas jį buvo konfiskuoti elektroniniai įrenginiai, kuriuose buvo saugomi slapti duomenys, ir raktas jiems.

„Didžioji medžiagos dalis užšifruota. Tačiau tarp šifruotų dokumentų… buvo rastas popieriaus lapas su raktu tinkančiu vienam iš šifruotų duomenų failui išoriniame kietajame diske, konfiskuotame pas pareiškėją“, – pranešė britų vyriausybės atstovas teisme“.

„Tas faktas, kad… pareiškėjas turėjo prie savęs popieriaus lapą su ranka parašytu šifravimo raktu vienam iš užšifruotų duomenų failų… tai labai neefektyvių informacinio saugumo normų požymis“.

Bet kuriuo atveju, aukšti Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtina, jog Maskva gavo prieigą prie daugiau kaip 1 milijono slaptų duomenų failų, o į aukščiau minimų žurnalistų rankas, kai kuriais duomenimis, pateko maždaug 200 tūkstančių slaptų dokumentų.

Iki šiol lieka neaišku, kas atsitiko su dokumentais, kurių Snowdenas neperdavė žurnalistams.

Tokiu būdu, jei Sunday Times и BBC pranešimai atitinka tikrovę, Snowdeno pareiškimai apie nulinius „šansus to, kad rusai ar kiniečiai gavo prieigą prie bet kokių iš jo dokumentų“, reikalauja rimtų išaiškinimų.