infa.lt

„Kodėl Europai nesiseka” (autoriaus nuotr.)

Katalonijos Respublikos byla ir jos likimas šiandien turi kelti nerimą ne vienam demokratijos vertybes išpažįstančiam pasaulio piliečiui.

Kiekvienas turėtume paklausti savęs, ar esame tarp tų, kuriems rūpi?

Jeigu pasirodytų, jog dauguma jau yra paveikta ar apimta susitaikymo ir abejingumo, kas tuomet ateityje laukia visų Europos tautų?

Nėra pateisinimo Briuselio komisarų pasirinkimui nematyti politinio Ispanijos susidorojimo su katalonais.

Apie kokią Europos ateitį galima postringauti Europos viršūnėse, vis aktyviau propaguojant Europos Sąjungos virsmą Jungtinėmis Europos Valstijomis, kai yra atvertas kelias paniekinti kiekvienos mažos tautos išsilaisvinimo viltis?

Šią savaitę turėjau unikalią galimybę susitikti ir kalbėtis su vienu Europos Parlamento nariu iš Katalonijos R.Tremosa, daugelio knygų apie Katalonijos istoriją autoriumi, kuris yra vienas pagrindinių iniciatorių įteisinti katalonų kalbą Europos institucijose.

Pakviečiau jį atvykti į Lietuvą tam, kad jo liudijimu iš pirmų lūpų lietuviams prasiskleistų geležinė informacinės blokados ir melagingų žinių užuolaida bei atsivertų visa panorama, kas iš tiesų dedasi šioje nepriklausomybės siekiančioje šalyje, kuo yra verčiami pilietinės laisvės idealai.

Bandymas „nematyti“ to, kas yra daroma su katalonų tauta, šiandien nebegali būti įsprausta į rėmus.

Katalonų tauta jau seniai yra politiškai prievartaujama pasitelkus tariamas konstitucines vertybes, manipuliuojant tarptautine teise ir teisės viršenybe.

Galima pririnkti daugybę melagingų argumentų ir faktų, tačiau akivaizdu, jog Europos Sąjungos lyderiai šiandien sąmoningai toleruoja tai, kaip Madrido valdžia bando sudoroti katalonų tautos prigimtines ir politines teises.

Tai nedviprasmiškai suprantama kaip aiški visos Europos Sąjungos politinės valios išraiška.

Ar mes, lietuviai, galime pritarti tokiai politikai?

Trys už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos šiandien parlamente turi daugumą, tačiau pats parlamentarizmo principas ir tautos valios išraiška tėra fikcija.

Ore tvyro kalėjimo grėsmė, keliamos baudžiamosios bylos, vykdomas nuožmus politinis persekiojimas.

Buvęs Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas ir partijos „JuntsxCat“ (Drauge už Kataloniją) lyderis buvo priverstas palikti šalį dėl galimo politinio susidorojimo.

Katalonijos Respublikonų kairiosios partijos lyderis Oriolis Žunkerasas sėdi kalėjime. Kitus katalonų politikus taip pat brutaliai persekioja Ispanijos teisėsauga.

Nepaisant to, jog yra įvykę rinkimai, nuo praėjusių metų spalio 27 dienos šalyje tebegalioja Ispanijos premjero Mariano Rachojaus įvestas tiesioginis valdymas.

Be to, reikėtų pabrėžti, jog rinkimai Katalonijoje vyko nuožmaus politinio persekiojimo fone. Karlesas Pučdemonas savo rinkimų kampaniją buvo priverstas koordinuoti iš Briuselio.

Kita vertus, apie kokius laisvus demokratinius rinkimus gali eiti kalba esant tokiam Madrido spaudimui visiems Katalonijos gyventojams. Be to, kaip liko „nepastebėti“ trys milijonai ispanų, kurie buvo Madrido valdžios perkelti į Katalonijos regioną?

Daugumai už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančių politikų gresia bylos, kai kurie paleisti už užstatą, kai kuriems gresia 30 metų laisvės atėmimo, jie kaltinami antivalstybine veikla.

Visa šita antidemokratinė bakchanalija vyksta vidury baltos dienos, galima sakyti, pačioje Europos Sąjungos širdyje Ispanijoje, šalyje, kuri save laiko demokratine valstybe ir konstitucine monarchija.

Apie kokias Europos Sąjungos vertybes ir monarchijos autoritetą galima kalbėti, kai šalyje dedasi tokie dalykai?

Šiandien Briuselio komisarai norėtų užmerkti akis, kad nematytų, kaip bus išsukinėtos rankos septynių milijonų katalonų tautai.

Už lango pulsuoja dvidešimt pirmojo amžiaus ritmas, tačiau panašu, jog pasaulio bendruomenė vis labiau artėja prie teisingumo prarajos.

Melagingos naujienos, arba angliškai „fake news“, yra taip viešojoje erdvėje išplitęs ir įsišaknijęs reiškinys, jog jo apimčių nė negalime įsivaizduoti.

Melagingos žinios griauna ne tik atskirų asmenų reputaciją, bet ir valstybės politinę struktūrą. Laisvos žiniasklaidos problema yra tapusi demokratijos likimo problema.

Simboliška, jog savaitraštis „Literatūra ir menas“ šį penktadienį buvo išspausdintas baltais lapais, be teksto.

Kaip niekas kitas gerai šią situaciją Lietuvoje atspindi po antklode pakišta Katalonijos nepriklausomybės tema.