infa.lt

nuotrauka: lietuvossarasas.lt

Aušra Maldeikienė

Vasario 2 d. spaudos konferencijoje su kolega Broniumi Mateliu konstatavau, kad dėl esamos labai neaiškios situacijos su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimui skirtų lėšų naudojimu kalčiausias yra LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.

2018 m. sausio 23 d., jau po sausio 12 d. sudarytos LRT Seimo komisijos  darbo pradžios, vyko LRT Tarybos posėdis. Jo nariai su ašara balse (iš kur atsirado ta nauja raudų mada?) kreipiasi į tautą: „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba dėkoja mūsų žiūrovams, klausytojams, skaitytojams ir visiems Lietuvos žmonėms, palaikantiems visuomeninį transliuotoją tuo metu, kai vyksta demokratinėms valstybėms nebūdingi procesai (čia ir toliau paryškinta mano – A.M.). […].

Suvokdama savo atsakomybę, LRT taryba neketina veiksmais ar pareiškimais eskaluoti visuomenės supriešinimo, o tęsia savo veiklą, vadovaudamasi skaidrumo ir atsakingumo principais. Drauge dar kartą pabrėžiame, kad laikantis tarptautinių visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo standartų ir saugant pamatinę demokratijos vertybę – žodžio laisvę – LRT kontrolę turi atlikti nepolitinės struktūros.“

Prirašę daug gražių žodžių tie patys Ž. Pečiulio vadovaujami žmonės tyliai 7 klausimu pažymi: „7. SVARSTYTA. LRT Administracinės komisijos metinė ataskaita. Pranešėjas LRT Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas pristatė LRT Administracinės komisijos metinę ataskaitą. Pranešėjas informavo, kad 2017 m. įvyko 12 komisijos posėdžių pagal LRT generalinio direktoriaus ir Tarybos pirmininko pateiktus prašymus svarstyti biudžeto projektus, strategijos dokumentus, veiklos ataskaitas. Nutarimų nebuvo priimta.“

Kur čia paslėpta šaknis? Ž. Pečiulis vadovauja LRT Tarybai, kuriai talkina 5 asmenų Administracinė komisija pagal įstatymą sudaryta iš finansistų ir vadybininkų.  Šios Administracinės komisijos funkcijos apibrėžtos LRT įstatymo 11 str. 6 skyriuje: „1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo;  2) teikia išvadas Tarybai dėl LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos vykdymo ataskaitos; 3) teikia išvadas Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo; 4) teikia išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų“.

Taigi, Administracinė komisija tiek LRT tarybai, tiek visuomenei ir privalo pateikti visus finansinių įsipareigojimu PAGRĮSTUS vertinimus. Tik po to, kai tokie vertinimai netenkins visuomenės, jau galima į darbą įtraukti kitas institucijas. Kol kas Seimo LRT veiklos tyrimo komisija atrodo it ubagas vaidinantis milijonierių, nes, nors Lietuvoje neturime pinigų rimtiems darbams, net 14 skirtingų institucijų verčiamos dirbti darbą, kurį pradžioje turi atlikti LRT Administracinė Komisija, kuriai už tuos darbus jau sumokėta.