infa.lt

Prie tokios išvados priėjo Teksaso universiteto Ostine mokslininkai. Kalba eina apie neuroninių kamieninių ląstelių atsistatymą galvos smegenyse. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Stem Cell Reports.

Kaip tą pavyko išsiaiškinti?

Dėmesio centre atsidūrė neuroninės kamieninės smegenų ląstelės (NSC), kurios randasi centrinėje nervų sistemoje. Dar visai neseniai buvo manoma, jog žmogaus smegenys turi atitinkamą neuronų skaičių, o jų praradimas yra negrįžtamas, tačiau šiuo požiūriu suabejota kaip tik po NSC atradimo. Šį kartą mokslininkai pažymėjo nervų ląsteles ir stebėjo, kaip jas veikia alkoholis ilgalaikėje perspektyvoje.

Eksperimentas buvo vykdomas su pelių patelėmis ir patinais, kuriems alkoholis buvo įvedamas skirtingomis dozėmis. Išaiškėjo, jog spirituoti gėrimai daro skirtingą poveikį į galvos smegenų sritis. Pagrindinis smūgis tenka subventrikulinės zonos, kurioje susidaro nauji neuronai, kamieninėms ląstelėms. Ypatingai ardantis poveikis tenka patelių smegenims, pas patinus naujų neuronų atsiradimo proceso sulėtėjimas vyko žymiai mažesniu lygmeniu.

Tai ką, alkoholio negalima vartoti visiškai?

Saikingai ir retai vartojant alkoholį, jo poveikis neuroninėms smegenų ląstelėms minimalus. Gautus eksperimento rezultatus mokslininkai tikisi pritaikyti išrandant naujas priemones kovoje su chronišku alkoholizmu. Konkrečiai, tai padės sukurti jau turimų neuroninių ląstelių apsaugos ir naujų ląstelių augimo stimuliacijos mechanizmą. Šiuo metu alkoholizmas daugumoje atvejų gydomas arba simptomatiškai, arba psichologinių praktikų būdu, tačiau šie būdai toli gražu ne visada sudaro galimybę pilnai išgydyti organizmą. Galvos smegenų sričių stimuliacija taip pat yra praktikuojama šiuolaikinėje narkologijoje, tačiau tokia terapija negali „naujai paleisti“ naujų NSC susidarymo proceso. Tai yra, jeigu chroniško alkoholiko neuronai žuvę – tai pataisyti to jau niekaip negalima. Todėl vartoti alkoholį yra tiesiog neatsakinga prieš save.