infa.lt

infa.lt nuotr

Daugelis vokiečių baiminasi, jog svarbiausiai krikščionių šventei gresia pavojus dėl pabėgėlių-musulmonų atvykimo, rašo Die Welt.

„Daugelis, – rašo straipsnio autorius Thomas Straubhaar, – netgi įsitikinę tuo, jog demografinių poslinkių pasekoje krikščionys taps mažuma savoje šalyje, kur dominuos kito tikėjimo atstovai. Laikoma, jog tai tik laiko klausimas. Ne paskutinėje eilėje, argumentuoja šios teorijos šalininkai, yra tai, jog moterys su hidžabais gimdo daugiau vaikų, nei moterys be jo“.

Tačiau, pastebi autorius, „Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų žinybos paskaičiavimais, 2015-ųjų pabaigoje Vokietijoje gyveno 4,7 mln musulmonų – 5,7% nuo bendro žmonių skaičiaus šalyje. Palyginimui: šiais metais Vokietijoje buvo priskaičiuota apie 23,8 mln katalikų ir 22,3 mln protestantų“.

„Tai kodėl gi vokiečiai – priešingai statistiniams duomenims – kalba apie „senosios“ Europos islamizaciją?“ – užduoda klausimą žurnalistas.

„Pirmiausia, nėra nieko naujo tame, kad dauguma pervertina mažumos reikšmę, – rašo Straubhaar. – Pasaulio istorija žino daugybę dramatiškų pavyzdžių, kai pagal religinį principą buvo persekiojamos nedidelės grupės žmonių. Todėl svarbių religinių švenčių dienomis ir minimi bei pagerbiami tie, kurie tapo neteisingo elgesio dėl savo tikėjimo aukomis“.

„Antra, – tęsia autorius, – svetimieji neretai ir pakankamai noriai tampa instrumentu manipuliatorių rankose šalies viduje. Tai padeda atkreipti dėmesį ir atitraukti jį nuo nuosavų problemų“.

„trečia, religinės mažumos atveju svarbiausią vaidmenį vaidina ne tiek jų skaičius, kiek skirtumai, atrodantys grėsmingais. Į žaidimą įsitraukia MIP: tai kas nauja ir nepažįstama labiau traukia dėmesį, nei įprasti dalykai“, – rašoma straipsnyje.

„2016 metais musulmonų dalis Rytų Vokietijoje (neskaitant Berlyno) sudarė mažiau 2%. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, atvykusių iš Sirijos skaičius padidėjo nuo 29 iki 84 tūkstančių žmonių, iš Afganistano – nuo 5 iki 21 tūkst., iš Irako – nuo 6 iki 20 tūkst., žmonių. Daugelis išsigando, jog tai nekontroliuojamo proceso pradžia“, – rašoma straipsnyje.

„Iš musulmonų grėsmė Kalėdoms nekyla, – mano Straubhaar. – Kur kas pavojingesnė kita tendencija: Vokietijoje pastebimas krikščionybės populiarumo mažėjimas. Vakarų Vokietijoje ketvirtadalis gyventojų niekada nevaikščioja į bažnyčią, o trečdalis apskritai nesimeldžia. Rytinėje Vakarų Vokietijos dalyje 57% nelanko bažnyčios, o 75 proc rytinių vokiečių ir nemano kalbėti maldų. Tai 2012 metų duomenys – tačiau vargu ar tendencijos pasikeitė”, – pabaigia autorius, netyčia pamiršęs paminėti atvejį, kai vyko Kelno Naujametiniai įvykiai, akivaizdžiai įrodę, jog pabėgėliai musulmonai jokios grėsmės niekam nekelia ir yra visiškai taikūs žmonės.

Po Naujametinių užpuolimų Vokietijoje steigiasi pilietinės gynybos grupės