Milijardų milijardai planetų, tačiau su jokiais kitų planetų atstovais iki šiol nenustatytas kontaktas – taip prasideda straipsnis aftonbladet.se portale.
Tai gali paaiškinti stulbinanti teorija, kurią mokslininkai jau pakrikštijo „Didžiuoju filtru“:
„Gali būti, jog visos civilizacijos Visatoje tiesiog yra pasmerktos išnykimui“, – pasakoja profesorius James D. Miller leidiniui Aftonbladet.
Visatoje tiesiog knibžda žvaigždžių ir planetų.
Tiksliai aprėpti, kaip jų daug, praktiškai neįmanoma: paskutiniais apskaičiavimais žvaigždžių skaičius išreiškiamas nesuvokiamu skaičiumi – 700 000 trilijonų (700 000 000 000 000 000 000 000).
Aplink daugumą žvaigždžių sukasi planetos ir daroma prielaida, jog daugelyje iš jų teoriškai gali egzistuoti gyvybė. Todėl statistikos požiūriu, visatoje turi knibždėte knibždėti pažangių civilizacijų, kurios iki šio momento jau turėjo išspręsti tarpžvaigždinių kosminių kelionių paslaptį. Tačiau iki šiol, kol kas taip ir nėra jokių aiškių įrodymų, kad jos apskritai egzistuoja.
Tai stebina daugelį mokslininkų. Jeigu, pavyzdžiui, gyvybė yra nors 0,1% mūsų galaktikos egzoplanetų, kurios laikomos potencialiai tinkamos gyvybės atsiradimui, vadinasi maždaug milijone planetų yra gyvybė.
Tai kur gi ateiviai? Kodėl mes neturime su jais jokio kontakto?
Atsakymą galima atrasti teorijoje, tiek pat nuostabioje, kiek ir gąsdinančioje:
„Mūsų Visatoje – daugybė planetų, tačiau mes nepastebime gyvybės nė vienoje iš jų. Tikėtina, jog yra kažkas, kas praktiškai visose planetose stabdo protingos gyvybės, kuri galėtų kažkaip save išreikšti, atsiradimą. „Didysis filtras“, štai kaip vadinasi teorija, bandanti rasti tam paaiškinimą“, – pasakoja JAV Smito koledžo ekonomikos profesorius James Miller.
Didysis filtras
Sąvoka „Didysis filtras“ pirmą kartą 1996 metais paminėjo amerikiečių ekonomistas Robin Hanson. Kalbant paprastai, mintis slypi tame, jog yra kažkoks „slenkstis“, kurį peržengusi bet kuri gyvybė mūsų Visatoje neišvengiamai nutrūksta – kažkoks barjeras, kuris sustabdo techniškai pažangią civilizaciją, galinčią kolonizuoti Visatą, neleisdamas jai to pasiekti.
„Viskas gali būti labai paprasta: gyvybė kitose planetose visai neatsiranda arba atsiranda, tačiau nesivysto iki pakankamai protingo lygmens. Arba – o tai pats baisiausias scenarijus – begalinis skaičius pažangių, techniškai išsivysčiusių civilizacijų jau buvo atsiradęs per visą šį laikotarpį įvairiose planetose. Civilizacijų, kurios išmoko daryti apskaičiavimus, kurios buvo išsilaipinusios savo mėnuliuose, ir su kuriomis vėliau atsitiko kažkas, kas neleido joms žengti toliau“, – sako James Miller.
„Mes irgi pasmerkti“
„Jeigu civilizacijos, panašios į mūsų būtų įprastu dalyku Visatoje, mes jau turėtume kokius nors to liudijimus. Vienintelis paaiškinimas: kažkas lėmė tai, kad visos jos išnyko. Tad, jei mes surastume kokius nors anksčiau egzistavusių ir išmirusių nežemiškų civilizacijų įrodymus – tai būtų siaubinga naujiena žemiečiams. Tai reikštų, jog mes taip pat pasmerkti“.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Gal todėl kad žemė yra plokščia ir mes esame stebimi o kosmosas tai tik didžiulė apgaulė. Pažiūrėkit apie Ričarda birda amerikietį atradeja jis visai Amerikai teigė atradęs žemių už Antarktidos
Mokslas mažai gilinasi į savo žemės civilizacijos pradžią. Kaip susiformavo mąstymas, prasmingai garsai, sąvokos kiek užprogramuoti žvėriškumo žmogaus žodžiuose YoTube Antanas Daračius Hipotezė apie kalbos atsiradimą