infa.lt

Seimo komisija tirs, kodėl Lietuva už didžiules palūkanas 2009-2012 metais prasiskolino komerciniams bankams

Seimo komisija tirs, kodėl Lietuva už didžiules palūkanas 2009-2012 metais prasiskolino komerciniams bankams

23 spalio
14:06 2017

Ingrida Šimonytė infa.lt nuotr.Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pavedama atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais, Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos teigimu, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas. Komisija turėtų aiškintis ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių. Parlamentinio tyrimo iniciatyvos nutarimo projektą teikia net 49 įvairių frakcijų Seimo nariai.

Parlamentarams įtarimų kelia keistas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinkimas skolintis iš komercinių bankų ir už didžiules palūkanas. 2009–2012 metais Lietuva skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) (pavyzdžiui, Latvija tuo pat metu iš TVF skolinosi tik už 3,2 proc.) ir dėl šios priežasties Lietuvos bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus. Finansų ministerija minimu laikotarpiu pasiskolino 7,5 milijardo eurų, tačiau nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis net 9,375 proc.

„2009–2012 m. Finansų ministerijos vykdyto skolinimosi kainą mokame šiandien, o dar didesnę mokėsime ateityje“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis pažymėdamas, kad valstybei, t. y. Lietuvos mokesčių mokėtojams, teks sumokėti 1,6 mlrd. eurų didesnių išlaidų skolai apmokėti nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF. Pasak A. Palionio, iš viso Lietuva privačioms finansų institucijoms turės sumokėti net 3,2 milijardo eurų palūkanų. „Be to, anuomet valdžiusi konservatorių ir liberalų Vyriausybė, sąmoningai ar ne, bet didžiąją skolos dalį – 5,0 milijardus eurų – numatė grąžinti 2020–2022 metais. Taip, būtent tada, kai mūsų šalis neteks didžiosios dalies Europos pinigų“, – sako Seimo narys A. Palionis.

Be to, Valstybės kontrolė 2010 metų ir vėlesnėse auditų ataskaitose pažymi, jog vidaus rinkoje tuo laikotarpiu buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms neviešu būdu įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), bei konstatuoja, kad tam tikrais laikotarpiais buvo skolintasi nesant tam poreikio, kad toks Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrino konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo bei galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai ir skolos valdymo išlaidoms.

„„Tikimės, kad šis parlamentinis tyrimas padės atsakyti į visuomenei ramybės neduodantį klausimą, kodėl skolintasi taip brangiai, nes skolos našta yra padalinta kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Norime sužinoti, dėl kokių priežasčių 2009–2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė tokį sprendimą, kodėl buvo skolinamasi už astronomines palūkanas, nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai, tikėtina, jie priimdavo sprendimus.

Taip pat nustatyti, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos“, – sako Andrius Palionis, pridurdamas, kad, deja, atsižvelgiant į faktą, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovavo Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, šešėlis krenta ir ant buvusios finansų ministrės, o dabar Seimo narės Ingridos Šimonytės, bei ant 2009–2012 metais Lietuvą valdžiusių partijų lyderių. „Kyla pagrįstų įtarimų, ar anuometinių valdančiųjų politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos. Taigi visuomenei ir Seimo nariams kyla daug klausimų, į kuriuos, viliamės, parlamentinis tyrimas atsakys“, – primena Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas A. Palionis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlikti parlamentinį tyrimą ir išvadą parlamentui pateikti turės  iki 2018 m. balandžio 1 d.

PAREMTI infa.lt         → Naujienlaiškis
žiūrėjo 417

Žymos

Atsiliepimų 3

  1. The    -  2017-10-23, 15:18

    Kitas seimas tirrs, kur dingo iskirsti Lietuvos miskai

    Atsakyti į šį komentarą
  2. DJ    -  2017-10-23, 18:50

    KAS GALI PANEIGTI ,KAD SI BLONDINE PRISIDEJO NAIKINANT MUSU VALIUTA -LITA .KODEL IKI SIOL TUO NESUSIDOMI PREZIDENTURA IR STT

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Pastebėjimas    -  2017-10-24, 16:03

    – Kiek aš žinau, tai krizės laikotarpiu buvo vengiama skolintis TVF, kadangi šie mainais reikalavo pokyčių biudžete bei apskritai politinėje sferoje.
    – Deja Lietuvos valdžia nenorėjo nutraukti pradėtų projektų ir įsileisti TVF į Lietuvos vidaus kontrolę.
    – Būtent todėl buvo skolinamasi iš vietinių rinkų.
    Pvz>: Airija neturėjo išeities, todėl prado savo biudžeto kontrolę, turėjo įvesti naujus mokesčius ir pan. Lietuva tokios kontrolės išvengė.
    Kiek tiesos – kas ten žino.?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
infa.lt

Apklausa

Ar kainų augimo fone pradėjote mažiau ir/ar pigiau pirkti?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...