infa.lt

Europos Sąjunga pasirengusi pakeisti interneto kompanijų apmokestinimo taisykles, kadangi jos moka kur kas mažesnius mokesčius, nei tradicinės įmonės. Ryšium su tuo Europos komisija derina įstatymo projektą, numatantį didelį mokesčių padidinimą Interneto gigantėms, įeinančios į taip vadinamą grupę GAFA (Google, Amazon, Facebook, Apple). Visos jos (plius Microsoft) – amerikiečių korporacijos gudriai įsitaisiusios europietiškajame kontinente ir išvedančios iš po ES finansinių tarnybų jurisdikcijos milijardus mokestinių lėšų.

Tokiu būdu, Google ir Facebook pasirinko savo „mokestine įlanka“ Airiją, kur korporacijų apmokestinimas – vienas iš mažiausių Europoje. Pasak šaltinių Europos komisijoje, Google moka mažiau nei 1% nuo savo pajamų ES šalyse. Viso Google ir Amazon, periodu nuo 2013 iki 2015 metų, neprimokėjo 5,5 milijardo eurų mokesčių Europos Sąjungai. Visumoje, EK duomenimis, interneto kompanijos moka ES vidutinį korporatyvinį mokestį 10,1%, tuomet, kai tradicinės kompanijos – 23,2%. Iš tiesų atotrūkis kur kas didesnis, Amazon moka Britanijoje 11 kartų mažiau, nei vietinės knygų parduotuvėlės. Airijoje, kur korporacijų mokestis sudaro 12,5%, Apple sumokėjo viso tik 0,005% nuo šios sumos Airijos mokesčių rinkėjams.

Neseniai vykusiame ES šalių finansų ir ekonomikos ministrų posėdyje Taline buvo priimtas sprendimas – uždaryti interneto gigantėms mokesčių landas, kurių dėka jos plėšia „patiklius europiečius“. Ypač aštriai pasisakė Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno le Maire, pareiškęs, jog Europa neleis vynioti savęs apie pirštą. Prieš prancūzų iniciatyvą stojo Britanija – baimindamasi, jog tai gali duoti pradžią transatlantiniam prekybos karui.

Priversti amerikiečius pakratyti piniginę – užduotis tikrai nelengva, kadangi interneto gigantės įvairiose Europos šalyse naudoja skirtingas mokesčių vengimo schemas. Ryšium su tuo, viena iš esminių iniciatyvų šioje srityje tapo mokesčių rezidento statuso pakeitimas. Interneto kompanija, kuri registruojasi vienoje iš „mokestinių pasaulio įlankų“, mokės mokesčius ten, kur teikia pagrindines virtualias paslaugas ir gauna pagrindinį pelną, net jei ji toje šalyje neturi ofisų, sandėlių ar parduotuvių.

ES jau keletą metų veda kovą su amerikiečių interneto gigantėmis. 2016 metų rugpjūtį Europos komisija pripažino negaliojančiomis mokestines lengvatas, kuriomis naudojasi Apple Airijoje, ir pareikalavo, kad amerikiečių kompanija grąžintų neprimokėtus 13 milijardų eurų į Airijos mokesčių biudžetą.

2017-ųjų birželį Europos komisija nubaudė Google 2,4 milijardo eurų bauda už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi interneto paslaugų rinkoje. Google padavė apeliaciją, kuri iki šiol svarstoma teismo. Kova su interneto gigančių sukčiavimu – ES programos, siekiant teisingai skirstyti korporatyvius mokesčius dalis, kuri turėtų įsigalioti iki 2021 metų.

Europiečių nuomone susiklostė nepakenčiama situacija, kai smulkus ir vidutinis verslas Europoje moka mokesčius, tuomet, kai interneto gigantės išsisuka nuo savo pareigos. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija ryšium su tuo pasiūlė „išlyginamąjį mokestį“ orientuojantis ne į pelną (kuris sukčiaujant minimalizuojamas), o į realią apyvartą, generuojamą interneto kompanijų. Mažiausiai aštuonios ES šalys santūriai reagavo į šią iniciatyvą: neskaitant Britanijos, tai Airija, Liuksemburgas, Kipras, Malta, Švedija, Danija ir Čekija. Tačiau Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindos išreiškė įsitikinimą, jog galų gale visos ES narės palaikys šį planą. Plano įgyvendinimui padės tas faktas, jog pagrindinis jo priešininkas – Didžioji Britanija – 2019 metais palieka Europos Sąjungą.

Analitikai pažymi, jog kalba eina apie apie rimčiausią iššūkį ES šalims. Amerikiečių interneto kompanijos, dirbančios virtualioje erdvėje, griauna veikiančias ekonomines ir mokestines sistemas ir kelia pavojų daugeliui nacionalinių ekonomikų. Per kažkokius 20-30 metų GAFA grupė sugebėjo akumuliuoti daugiau nei dviejų trilijonų dolerių biržos kapitalizaciją, kas sulyginama su Prancūzijos BVP, kuri ištisų kartų darbu kūrė nacionalinį turtą dviejų tūkstantmečių eigoje. Pastebėtina, kad šis kolosalus kapitalas buvo sukurtas už veikiančių ekonominių ir mokesčių taisyklių ribų, be socialinių ir ekologinių įsipareigojimų, praktiškai „debesyje“. GAFA šalininkai, savo ruožtu, tvirtina, jog viskas vyksta pagal taisykles, tiesiog senosios normos nebeveikia: iki 20 amžiaus pabaigos mokesčiai buvo pririšti prie įmonių, kurios fiziškai veikė konkrečių šalių teritorijose.

Dabar gi, gamybos ir vartotojų lokalizacija yra virtualaus pasienio pobūdžio. Visiškai akivaizdu, jog Europos Sąjungos planai pirmiausia užkabina amerikiečių kompanijų interesus. JAV Prekybos rūmai ryšium su tuo pareiškė, jog vienašališki žingsniai iš ES pusės gali padaryti žalą pasaulio prekybai, jie sutrukdys investicijoms, darbo vietų kūrimui, startuoliams.

Nežiūrint į tai Europos komisija nusiteikusi parengti įstatymo projektą, pradedantį kontroliuoti amerikiečių interneto gigantes jau 2018-ųjų pradžioje ir įgyvendinti jį net tuo atveju, jei kiti prekybos partneriai (Kinija ir JAV) bus prieš.

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu