infa.lt

0,5 kg lydyto sviesto kaina „Iki” parduotuvėje siekia 11 €u (1kg – 22 €u)

Redakcijos įžanga:
Pastebėjome patys ir padedant partneriams apie parduotuvėse nuolat kylančias maisto produktų kainas, – net Maximoje, kuri viešai skelbiasi apie „mažiausios kainos garantiją”, ir nutarėme paieškoti būdų kaip apskritai kovojama prieš nekontroliuojamą monopolistų norą pelnytis būtiniausių produktų sąskaita.  Internete aptikome (su autoriaus pagalba) štai tokį kovos su nekontroliuojamu plėšikavimu būdą, kuris šiai dienai nėra naujas, tačiau reikėtų prisiminti seną patarlę apie tai,jog viskas kas nauja – yra „seniai pamiršta sena”, ir todėl šis būdas bus tinkamas visada. Paskutinis kainų kilimo akcentas – lydyto sviesto pabrangimas nuo 8 €u iki 11 €u „Iki” parduotuvėse.

***
Boikotuoti reikia tinkamai. Lietuvoje jau buvo du boikotai – ir abu buvo nesėkmingi. Pirmas boikotavo degalines, antrasis – prekybos tinklus. Nesėkmingi buvo todėl, kad vienu metu buvo boikotuojami iškart visi pagrindiniai prekybos tinklai (monopolistai), o boikotuojamos prekės – pirmo būtinumo. Taip boikotuoti negalima, nes toks būdas yra pasmerktas nesėkmei nuo pat pradžių – kasdien reikia ir valgyti, ir važiuoti, todėl toks boikotas negali ilgai trukti. O monopolistas gali ilgai kentėti boikotą, tam jis ir yra monopolistas.

Nepavykęs boikotas yra žalingas valstybei ir tautai, nes žlugdo visuomenės sąmoningumą ir skatina nusivylimą bendrapiliečiais ir savo valstybe. Monopolistus būtina pamokyti, kai jie yra per daug išpuikę, bet ne taip. Todėl labai trumpai išdėstysiu boikotų teoriją ir pasiūlysiu geresnį boikotavimo būdą.

Pagrindinis kapitalizmo dėsnis yra tai, kad prekės ir paslaugos kainuoja tiek, kiek pirkėjas dar gali už jas sumokėti, ir nei grašio mažiau. Tačiau pagal kapitalizmo teorijas, viskas turėtų būti atvirkščiai – prekė turėtų kainuoti tiek, už kiek kapitalistas dar gali parduoti ir nė cento daugiau. Taip skelbia konkurencijos dėsnis, bet kaip rodo patirtis, tai konkurencija būna tik ten, kur mūsų nėra.

O kadangi yra monopolistai, tai konkurencijos nėra. Todėl jei boikoto tikslas priversti monopolistus priimti visuomenės sąlygas, tai reikia bent dirbtinai sukurti konkurenciją, kuri priverstų monopolistus tarpusavyje konkuruoti dėl pirkėjų dėmesio ir sumažinti kainas bent jau būtiniausioms prekėms.

Tuo tikslu reikia boikotuoti ne visus iš karto, o vieną kurį nors pasirinktą ir tol, kol jis nepaklus visuomenes reikalavimams, o tik tada paskelbti boikotą kitam. Pavyzdžiui, turime tris monopolistus A, B ir C, kurie laiko nepateisinamai aukštas kainas būtiniausiems daiktams. Liaudis nori teisingų kainų ir todėl skelbia boikotą A prekyvietėms tol, kol A nesumažins kainų iki reikalaujamų. Ir tuo pačiu metu ramiausiai eina į B ir C parduotuves ir perka ten, kad ir kaip brangu būtų. A bus priverstas nusileisti arba sužlugti.

Kai A sumažins tikrąsias kainas (ne paskelbs trumpalaikes akcijas, bet tikrai sumažins kainas), tada liaudis nutraukia A boikotą ir pradeda boikotuoti B ir C, kol jie irgi nesumažins kainų. Jei tuo metu A pradeda kelti kainas, reikia nutraukti B ir C boikotą ir vėl boikotuoti tik A. Kai visų monopolistų kainos taps priimtinos ir pirkėjams, ir prekybininkams, tada galima nutraukti boikotą.

šaltinis: algis-dziugys.blogspot.lt