infa.lt

Vis labiau ryškėjant tendencijoms, kad Lietuvoje įvairioms valdžioms sunkiai sekasi įgyvendinti esmines valstybės gyvenimo reformas, apie kurių būtinybę ne pirmus metus kalba Lietuvos ekspertai, Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, iniciatyvos imasi konservatorių ir socialdemokratų Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas. Parlamentarai Seimui teikia deklaraciją „Dėl 10 prioritetinių valstybės tvarkymo darbų, pasitinkant valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį“, kuria siekiama išgryninti esminius darbus ir strateginius tikslus, kurių bendromis pastangomis turėtų būti siekiama iki 2020 metų.

„Šiandien Lietuvos politiniame gyvenime matome vis labiau ryškėjantį chaosą. Vyriausybės ir Seimo daugumos, koalicijos partnerių idėjų takoskyros, nesutarimai bandant įgyvendinti Lietuvai esmines pertvarkas – nuo aukštojo mokslo iki valstybės valdomų įmonių reformos – jau pradeda kelti realią grėsmę, kad pagal žmonių pragyvenimo lygį, socialinę gerovę, šalies ekonominio augimo tendencijas, emigracijos mastus ir kitus svarbius parametrus smuksime į ES valstybių sąrašo pabaigą. Todėl, nors ir būdami opozicijoje, formuluojame aiškius tikslus, kuriuos Lietuvos Seimas turėtų užsibrėžti iki 2020 metų ir kurių būtų galima siekti bendromis pastangomis“, – sako vienas iš deklaracijos iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad XVII Vyriausybė rodo pastangas įgyvendinti reikšmingas permainas valstybės reikaluose, tačiau tam reikia aiškiai apibrėžtų, visuomenei ir politinei bendruomenei gerai suprantamų valstybės reikalų pertvarkos prioritetų ir tokiai pertvarkai sutelktos intelektualios politinės valios. Šiuo metu Lietuvoje nėra sutarta dėl tokio pobūdžio svarbiausių Lietuvos ekonominių iššūkių ir esminių, aiškių valstybės reikalų pertvarkos prioritetų, todėl įgyvendinamas permainas visuomenei yra sunku suprasti arba jų įgyvendinimas, nepajėgiant sutelkti intelektualios politinės valios, tampa fragmentišku bei stringančiu.

„Teikdami strateginius Lietuvai pasiūlymus remiamės 2017 metų Europos Komisijos (EK) paskelbta Lietuvos situacijos analize. EK jau ne pirmus metus pastebėtos sisteminės problemos ir jų sprendimo būdai tik patvirtina, kad valstybė, neturėdama aiškių tikslų ir prioritetų, turėdama valdančiąją daugumą, paskendusią tarpusavio santykių aiškinimosi reikaluose bei neturinčią aiškaus užsibrėžtų reformų įgyvendinimo plano, sėjančią chaoso ir nestabilumo atmosferą, negali tikėtis gerovės augimo ateityje. Priešingai – esame pasmerkti stagnacijai arba netgi degradacijai. Remdamiesi EK rekomendacijomis, įvardijame sau 10 svarbiausių Lietuvos problemų ir keliame 10 svarbiausių ilgalaikių valstybės tvarkymo tikslų, kuriems prioritetinį dėmesį turėtų skirti šios kadencijos Seimas“, – sako vienas iš šios deklaracijos autorių Seimo narys Andrius Kubilius.

Deklaracijoje keliamas tikslas, kad 2020 m. pabaigoje Lietuva pagal BVP vienam gyventojui santykį (palyginamosiomis kainomis) atsidurtų tarp ES stipriausių ekonomikų 15-tuko, o 2025 m. – patektų į 10-tuką.

Demografijos srityje siekiama, kad 2020 metais emigracijos ir reemigracijos srautai susibalansuotų: Lietuvoje gimstamumas 2020 metais būtų 1,8 vaiko (vietoje 1,7 vaiko 2015 m.), o 2025 m. – 1,9 vaiko.

Per artimiausius trejus metus ketinama pasiekti, kad Lietuvos 2 nacionaliniai universitetai būtų pasirengę globaliai konkurencijai, o likę 3 – konkurencijai Baltijos regione. Deklaracijos autorių vizijose – Lietuva, esanti ne tik informacinių technologijų, bet ir biotechnologijų bei fotonikos regioniniu Nordic-Baltic centru, į kurį gausiai investuoja globalios didelės multinacionalinės kompanijos.

Numatoma siekti, kad į Lietuvos 7 pramoninius centrus provincijoje ateitų 5 kartus daugiau gamybinių investicijų (taip pat iš užsienio), nei ateina dabar; 2020 m. pagal minimalios socialinės apsaugos adekvatumo parametrą, Lietuva iš ES atsilikėlės taptų ES vidutinioke; 2020 m. vaikų smurto atvejų turi būti dvigubai mažiau nei yra dabar.

Organizuojant darbuotojų rengimą ir persikvalifikavimą, būtų mažinamas nedarbas ir tenkinami vis labiau išryškėjantys darbo rinkos poreikiai.

Atskira dalis skirta ir šešėlinei ekonomikai, siekiant, kad jos mastai sumažėtų iki 20 proc.; o pagal „Transparency International“ korupcijos tyrimo indeksus Lietuva būtų „švariausių“ pasaulio šalių 20-tuke (pernai iš 32 vietos nukritome į 38).

Užsibrėžtas tikslas, kad 2020 m. PVM surinkimo skirtumas tarp galimo surinkti ir faktiškai surenkamo PVM nukristų iki 10 proc.; perskirstymas per biudžetą padidėtų 4 proc. ir siektų 32 proc. BVP.

Per ateinančius 3 metus alkoholio suvartojimas turėtų sumažėti 30 proc. nei yra dabar. Įvykdžius reikiamas pertvarkas sveikatos apsaugos srityje, pagal darbingo amžiaus asmenų (20–64 metų) mirtingumo parametrus Lietuva susilygintų su Estija.

infa.lt primena, jog visi trys minėtos deklaracijos autoriai, atstovauja tas politines Lietuvos partijas, kurios neatsitraukdamos išbuvo valdžioje visus 27 Lietuvos nepriklausomybės metus. Ir galima sakyti yra šios dabartinės Lietuvos situacijos kūrėjos. O alkoholio klausimais iki šiol priešinasi vyriausybės siūlomoms jo ribojimo priemonėms, siūlydamos kosmetines pertvarkas.