infa.lt

Valstiečiai siūlo nacionalinį susitarimą dėl migracijos ir rengia mokesčių reformą, tikėtina, skatinsiančią emigraciją

28 kovo
14:01 2017

 

Emigracija

Didžiausia valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija antradienį spaudos konferencijoje pranešė, kad pirmą kartą šalies istorijoje inicijuojamas nacionalinis susitarimas dėl migracijos ir demografinės politikos. Frakcija siūlo, kad tokį susitarimą pasirašytų ne tik politinės partijos, bet ir aktyvios visuomenės gyvenime asocijuotos struktūros bei organizacijos. Politinę lyderystę šiuo klausimu prisiima Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šalies demografinės situacijos gerinimas ir emigracijos stabdymas buvo neatsiejama LVŽS rinkimų programos dalis, tam didelis dėmesys skiriamas ir patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Skaičiuojama, kad per metus iš Lietuvos išvyksta per 40 tūkst. gyventojų.

Pasak, LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio,  nacionalinis parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos buvo pasirašytas ir 2015 metais, tačiau tai tebuvo formalus dokumentas, kuriam įgyvendinti pritrūko politinės valios. Pasak jo, dabartiniai demografiniai iššūkiai reikalauja ypač atsakingo požiūrio į šią problemą ir jos sprendimą. R.Karbauskio teigimu, demografinės krizės suvaldymas turi būti numatytas ilgalaikėje valstybės vystymo strategijoje, nes blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai.  Pasak jo, emigracija – nacionalinė lietuvių tautos problema, todėl būtina  kurti sąlygas, skatinančias išvykusius sugrįžti, dirbti ir gyventi savoje šalyje.

„Formatas, kuriame siūlomas susitarimas yra visai kitoks nei buvo 2015 metais, tąsyk pasirašytas susitarimas tebuvo kelių partijų – jo nepasirašė nei TS-LKD, nei Liberalų sąjūdis. Šiuo atveju siūloma pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl migracijos ir demografinės politikos. Tai būtų ne tik politinių partijų susitarimas, o susitarimas, kurį pasirašytų ir politinės partijos,  ir visuomeninės organizacijos, ir visi tie, kuriems tai svarbu. Šio klausimo politinę lyderystę prisiims Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tai labai reikšminga tuo, kad būtų apjungtos visuomenės pastangos nežiūrint mūsų politinių pažiūrų, diskusinių klausimų ir skirtingų matymų. Ieškoti priemonių turime nedelsiant. Šnekame apie visai kitos kokybės dokumentą, kuris nebūtų vien tiktai partijų susitarimas. Jį pasirašyti turėtų visi neabejingi šioms problemoms“, – sakė Ramūnas Karbauskis.

Tikimasi, kad Nacionalinį susitarimą dėl migracijos ir demografijos politikos, be politinių partijų, pasirašys darbdavių, jaunimo, profesinių sąjungų, mokslininkų, kitų asocijuotų struktūrų atstovai.

Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė pabrėžė būtinybę kovojant su emigracija susitelkti įgyvendinant Vyriausybės programos priemonių planą, kur daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, regioninei politikai, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, mokesčių naštos mažinimui, investicijų pritraukimui, regionų netolygumo mažinimui. LVŽS frakcijos narės teigimu, emigracijos problema įsisenėjusi.

„Prieš 16 metų, dar būdama nevyriausybinės organizacijos narė, pradėjau kalbėti apie sodybų tuštėjimo metą. Jis tebesitęsia ir, jeigu prieš ketverius metus organizuojant pirmą, prieš metus –  antrą Kaimo parlamentą, buvo didelis dėmesys skiriamas migracijai, tačiau jokių konkrečių priemonių nebuvo imtasi. Tikiu, kad dabar sutelkus mokslininkų, verslo visuomenes, jaunimo organizacijas, nevyriausybinių ir pilietinių visuomenių iniciatyvas, kartu su politikais sugebėsime pasiekti tai, kas nebuvo daroma labai ilgai, apie dvidešimt metų.  Privalome imtis priemonių, nežiūrint politinių įsitikinimų, turime būti vieningi norėdami išspręsti šitą problemą“, – kalbėjo G. Burokienė.

Migracijos komisijos nario, LVŽS atstovo dr. Mindaugo Puidoko teigimu, kalbant apie emigraciją, neatsiejama diskusijos dalimi tampa jau rytoj, trečiadienį, prasidėsiantis Didžiosios Britanijos Brexit reiškinys, keliantis nerimą lietuvių bendruomenei, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje. M. Puidokas sakė pritariąs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei Daliai Henke, kad būtina atnaujinti diskusiją dėl dvigubos pilietybės. Pasak jo, čia susiduriama su pagrindiniu iššūkiu – Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje, būtina keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją.  Ši nuostata yra Konstitucijos pirmame skirsnyje, kuris keičiamas tik referendumu.

„Referendumo įstatymas sako, kad pats referendumas dėl norimų pakeitimų laikomas priimtu tik tada, kai jame dalyvauja daugiau kaip 50 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. VRK duomenimis šiandien Lietuvoje turime daugiau kaip 2.5 mln turinčių balso teisę žmonių. Tai būtų didžiulis iššūkis. Teisiškai tai įmanoma, mūsų tikslas, bandyti pakeisti Konstituciją referendumu, kuris gali tapti pirmuoju elektroniniu balsavimu Lietuvoje.

Galbūt referendumą dėl dvigubos pilietybės reikėtų jungti prie prezidento rinkimų, ir, galbūt, netgi pasinaudojant tų referendumų, kurie jau buvo „gerąja patirtimi„, mes galėtume pratęsti net ir tą balsavimo laiką – žmonėms leisti ateiti savaitę laiko pasirašyti (iki šiol trukdavo vieną dieną – red past.) referendumo nuostatas, ir tokiu būdu surinkti reikiamą balsų kiekį (kam reikiamą? – red.past) Galbūt papildomos priemonės taipogi galėtų būti taikomos ir išbandytos elektroniniame balsavimo galimybes, būtų pritaikytos papildomos inovatyvios priemonės, galimybė pasinaudoti elektroniniu parašu, o svarbiausia – balsavime galėtų dalyvauti Lietuvos piliečiai, gyvenantys bet kuriame pasaulio krašte. Šis referendumas ir elektroninio balsavimo naujovės taip pat leistų mums pasitikrinti ir šalyje veikiančias sistemas, o tai ateityje galbūt leistų ir rinkimus vykdyti elektroniniu būdu“, – sakė M. Puidokas.

 

Valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie emigracijos mažinimą atkreipė dėmesį į tai, kad valstybėje turi būti susitarimas tarp valdžios, parlamentinių partijų, darbdavių ir profsąjungų, turi būti paliestos visos suinteresuotos kryptys, kad jos būtų nukreipiamos bendram tikslui. Parlamentaras pasisakė už saugios investicinės aplinkos jaunimui kūrimą, kuri padėtų startuoliams bei kurti naujus verslus, nes „tik sukūrę saugią aplinką tiek verslui, tiek jaunimui, šeimoms bei kitiems galėsime kalbėti apie tautiečių grįžimą į Tėvynę“.

Spaudos konferencijos metu, joje dalyvavęs Valentinas Grumbinas uždavė klausimą:

Mes čia kuriame valstybę Lietuvoje, vadinasi, ir turime Konstituciją pasirašę, pagrindinį mūsų Tautos susitarimą, kurio 48 straipsnis sako, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, o 46 straipsnis sako, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai visuomenės gerovei. – Tai kas trukdo valdžiai dabar imti ir priimti atitinkamus įstatymus, teisės aktus ir nustatyti minimalų atlyginimą tą realųjį, o ne kažkokius ten 127 eurus.

Tokiu būdu išsispręstų problema, nes kalbėti ir laukti kol verslininkai kažkada, kažkaip susimąstys, pagalvojus – yra beprasmiška. Kodėl Vokietija gali nustatyti minimalų atlyginimą tą tikrą-realų, už samdomą darbą mokėti žmogišką atlyginimą, teisingą. Nes dabar gi, pagrinde visi važiuoja iš Lietuvos dėl atlyginimo.

Ramūnas Karbauskis atsakė:

Čia geras klausimas, tiesiog, jei mes čia šiandien tą padarytumėm, iš tikrųjų pakeltumėm gerokai minimalų atlyginimą ir priimtume kitus sprendimus, tiesiog, mes subankrotintume šitą mūsų ekonomiką, daugelis verslo įmonių šito nepakeltų, dėl to, kad mes, vis dėlto, nesame nei Vokietija, nei Anglija, nei Airija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Šnekant apie teisingumą, šitoje vietoje aš suprantu, kad ir verslininkas skirtingai mato, ir darbdavys skirtingai mato [teisingumą – red past]. Aš dabar tik džiaugiuosi, kad dabar, Darbo kodekso rengimo procese, mes turime susitarimus, kuriuos priima ir darbdaviai, ir profsąjungos, ir mes juos planuojame priimti be jokių pataisymų (?) […]

Valentinas Grumbinas patikslino savo klausimą:

Bet žiūrėkit, bendras vidaus produktas (BVP) Lietuvoje kiekvienais metais auga, ir statistika sako, kad Lietuvoje daugėja milijonierių, bet taip pat daugėja skurdžių. Tai reiškia, jog, vis dėlto vyksta neteisingas pasidalijimas. Ir čia tos pasakos kiekvieną kartą, jog esą, verslas žlugs, ekonomika žlugs… – niekas nežlugs. Žmogui reikia valgyti ir žmogus gali pasigamint ir pasidaryt savo rankomis be jokių pinigų, bet mes dabar į vergovę kažkokią, kaip ir įkinkyti, nors sakau, kad Konstitucijoje aiškiai pasakyta, jog „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą, kad ji tarnautų bendrai gerovei”, o ne profesinės sąjungos ar dar kažkas.

Į šį klausimą nebuvo atsakyta, pasiūlius pasikalbėti su pranešėju (Ramūnu Karbauskiu) privačiai po konferencijos.

Dokumentą dėl emigracijos stabdymo tikimasi parengti gegužę, tačiau laiko bus skirta tiek, kiek reikės susitarimui pasiekti.

infa.lt komentaras:

Tuo pačiu LVŽS (valstiečiai) rengia plataus masto pajamų mokesčio ir pensijų reformą, kuri, labai tikėtina, mokesčių nesumažins, greičiau jau atvirkščiai. Ir, jeigu dabartinėmis sąlygomis per metus iš Lietuvos pabėga apie 40 tūkstančių jos darbingų piliečių, tai ekonominėms sąlygoms pasikeitus į blogesnę pusę (arba net nepasikeitus į jokią), jokie nacionaliniai susitarimai nebus verti net to popieriaus ant kurio jie bus pasirašyti, ir žinoma šių skaičių nesumažins. Gerai bus, jei bent nepadidins. Nes žmonės, politikų pasirašytų nacionalinių susitarimų – neskaito. Jie tiesiog skaičiuoja.

P.S. Kalbant apie dvigubą pilietybę – dabartiniai galiojantys įstatymai ir Konstitucija to neleidžia. Seimas (valdantieji) ieškos būdų kaip apeiti šiuos įstatymų draudimus. Kaip tą galima pavadinti?

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

1 Atsiliepimas

  1. pro    -  2017-03-29, 11:31

    Su valstiečiais tikrai problema. Nesimato jokių konkrečių žingsnių, kurie leistų spręsti, jog jie turi kažkokią konkrečią programą. Jeigu jau kalbama apie emigracijos stabdymą, tai pirmiausia turėtų būti rengiamas mokesčių mažinimo reforma. Ne šiaip mokesčių reforma, o mokesčių mažinimo, kad žmonėms kažkas liktų kišenėje. Visa kita tik tuščias oro gadinimas.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...