infa.lt

siberiantimes.com

Po trijų metų ekonominio nuosmukio ir nesutarimų su Vakarais, Rusijos padėtis, sprendžiant pagal viską, ima gerėti, rašo Stratfor. Britanijos gyventojų balsavimas už pasitraukimą iš ES šių metų birželį, pademonstravo „gilius vidinius prieštaravimus“ pačioje Europos Sąjungoje, ir tai leidžia Maskvai tikėtis to, jog balsuojant sankcijų pratęsimo klausimu kai kurios šalys išreikš savo nepritarimą bendrai Briuselio politikai ir gali sugriauti „konsensusą“ pažymima straipsnyje. Ir, nors vasarą ES narės vieningai nubalsavo už įvestas sankcijas prieš Rusiją, būsimi rinkimai kontinente pilnai gali sugriauti šio bloko vienybę.

Tuo pačiu Donaldo Trampo (Donald Trump) pergalė JAV prezidento rinkimuose atvėrė kelią galimam santykių su Rusija atšilimui, kurie perspektyvoje irgi gali atvesti prie to, jog Vašingtonas priims sprendimą atšaukti sankcijas prieš Maskvą, mano autorius.

Besikeičianti politinė situacija Briuselyje ir Vašingtone gali suteikti Kremliui tam tikrą veiksmų laisvę stiprinant savo įtaką buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje, priverčiant kitas šalis, išsidėsčiusias „Rusijos periferijoje“, permąstyti savo poziciją užsienio politikos srityje, prognozuoja Stratfor.

Daugelio, pastarojo meto Rusijos nesėkmių priežastys susiveda į 2014-ųjų metų pradžią, kai protestai Ukrainoje „peraugo į sukilimą“, kurio pasekoje šalies prezidentas Viktoras Janukovičius neteko savo posto, pažymima straipsnyje. Po mėnesio Krymas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Ukrainos, po ko Kremlius aneksavo šį regioną, o taip pat skyrė palaikymą separatistiniam sukilimui rytiniame šalies regione“, priversdamas ES ir JAV kaip atsaką pritaikyti sankcijas Rusijai, rašo Stratfor.

Dar po keleto mėnesių globalios naftos kainos ėmė staigiai kristi, iki metų pabaigos susitraukusios beveik du kartus, ir šie du rodikliai – žemos naftos kainos ir įvestos sankcijos įstūmė Rusiją į recesiją, nukreipiant ją į konfrontaciją su Vakarais“. Tuo pat metu, tokios šalys kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija, ėmėsi žingsnių stiprindamos savo ryšius su ES ir NATO, ir pasekoje Maskva faktiškai prarado savo laimėjimus „atkuriant įtaką buvusioje tarybinėje periferijoje“, pasiektus pereito dešimtmečio eigoje, daro išvada autorius.

Tačiau dabar „sėkmė pasisuko į Rusiją kita puse“, rašoma straipsnyje. Buvusios tarybinės respublikos atkreipė dėmesį į vykstančius pasiekimus Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ir dabar, tikėtina, vykdys savo pozicijos Vakarų atžvilgiu naują įvertinimą, prognozuoja autorius.

Pavyzdžiui, lapkričio 13 įvykę Moldovoje prezidento rinkimai į valdžią atėjus prorusiškam lyderiui nuo socialistų Partijos Igoriui Dodonui jau liudija apie intereso sumažėjimą suartėjimui su Vakarais. Ir, nors vargu ar Dodonas nuves šalį visu greičiu aljanso su Maskva kryptimi, turint omenyje, kad parlamentas ir Moldovos premjeras vis dar pasisako už integracijos su Vakarais kryptį, tačiau naujasis prezidentas greičiausiai pabandys nustatyti glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija, mano Stratfor.

Gruzija taip pat pradėjo švelninti kai kuriuos savo pozicijos aspektus, atsiskyrusių Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų atžvilgiu, buvusių trumpo karinio konflikto dalyvaujant Rusijai 2008 metais, epicentre, pažymi autorius. Ir visiškai tikėtina, jog Tbilisis taip pat pradės plėsti savo ekonominius ryšius su Maskva sekančiais metais, prognozuoja Stratfor analitikai.

Kalbant apie Ukrainą, tai nors Kijevas kaip ir anksčiau tikisi ekonominės ir politinės Vakarų paramos ir jų užtikrinimu tuo, jog spaudimas Maskvai sankcijomis bus pratęstas, tačiau ukrainiečių vyriausybė negali būti užtikrinta tuo, jog šis palaikymas bus tęsiamas be pertrūkių“, pabrėžiama straipsnyje. Ukrainoje vargu ar bus išrinktas prorusiškas prezidentas, turint omenyje tebesitęsiantį konfliktą šalies rytuose. Tačiau besikeičiančios politinės aplinkybės Europoje ir JAV gali priversti Ukrainos vyriausybę sušvelninti savo poziciją Minsko susitarimų atžvilgiu ir pademonstruoti „taikesnį požiūrį“ deryboms su Rusija, mano autorius. Lygiagrečiai Kijevas gali bandyti sustiprinti savo karinę integraciją su Lenkija ir Baltijos šalimis tuo atveju, jeigu NATO šalys narės (ir ypač JAV) sumažins savo dalyvavimą saugumo interesų vardan Centrinėje ir Rytų Europoje, daro prielaidą Stratfor.

Tos buvusios tarybinės respublikos, kurios išsaugojo stiprius ryšius su Rusija, vykstančių politinių pasikeitimų fone taip pat darys savo santykių su Rusija ir Vakarais pervertinimą, mano autorius. Pavyzdžiui Baltarusija šiais metais „ėmė lėtai, bet užtikrintai demonstruoti savo pozicijos Vakarų atžvilgiu atšilimą“, nežiūrint į savo seniai egzistuojanti karinį aljansą su Rusija – ir šio proceso Maskva jau negali sustabdyti ir pasukti atgal, teigia Stratfor.

Savo ruožtu, Armėnija savo lojalumu Rusijos atžvilgiu tuomet, kai balandžio mėnesį vėl įsiplieskė ginkluotas konfliktas su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho. „Ši priešprieša paaštrėjo, galbūt, tame tarpe ir dėl to, kad Rusija tuo momentu buvo sutelkusi dėmesį į konfliktą Sirijoje ir Ukrainoje. Jeigu Vakarai esant naujai administracijai JAV ir Europoje pasiūlys Maskvai mažiau iššūkių, tai ji atsidurs geresnėje pozicijoje tam, kad sustiprinti savo, kaip pagrindinio arbitro įtaką šiame ginče“, – pabrėžiama analitiniame Stratfor straipsnyje.

Netgi tos šalys, kurios išlieka daugiau-mažiau neutralios Rusijos priešpriešoje su Vakarais, gali pakoreguoti savo poziciją. Rusija neseniai vykdė derybas karinio bendradarbiavimo klausimais su Uzbekistanu ir Azerbaidžanu, kurie visą laiką siekė išplėsti savo santykių ribas su Maskva tokiose srityse, kaip ginklų pirkimas ir apmokymas.

Gali būti, jog Maskva taip pat įgis šansą atgaivinti tokias integracines iniciatyvas, kaip Eurazijos ekonominė sąjunga ir kolektyvinio saugumo sutarties Organizacija, kadangi daugėjantys politiniai nesutarimai Europoje gali privesti prie to, jog Europos Sąjunga skirs gerokai mažiau dėmesio savo „Rytų partnerystės“ programai, rašoma straipsnyje.

Autoriaus nuomone, sekančių metų eigoje, kai prie valdžios vairo JAV ateis nauja administracija, o skilimas ES augs, Rusija gali pasinaudoti galimybe ir „atstatyti savo įtaką daugelyje kaimyninių valstybių“. Tačiau, jos „sugrįžimas“ į buvusias tarybines respublikas šįkart bus kur kas mažiau juntamas, nei tai buvo 2000-ųjų pabaigoje, kai Rusijos ekonomika veržliai augo, o jos politinė sistema buvo laisva nuo problemų, keliančių jai nerimą šiuo metu.

Netgi, jei ateinančiais metais Vakarai ir susilpnins antirusiškas sankcijas, Jungtinės Valstijos ir NATO vargu ar nustos palaikyti savo sąjungininkus Rusijos periferijoje – tačiau vykstančios „politinės transformacijos“ Europoje ir Amerikoje gali suteikti Maskvai kur kas daugiau erdvės atstatant savo pozicijas visoje Eurazijoje, reziumuoja Stratfor.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį Jums patogiu būdu.