bandoma trinti istoriją, aiškinant, neva negalima skaityti tam tikrų autorių, aptarti tam tikros epochos, kažkaip kitaip vertinti tam tikrų istorinių įvykių
Straipsniai susiję su žyma "Lidžita Kolosauskaitė"
dauguma psichikos ligonių neserga nuo vaikystės, nėra nepagydomi, neguli psichiatrijos ligonėse, turi šeimas, ir yra tokie pat žmonės, tik su tam tikromis
biurokratai, kuriems nereikia su tais vaikais gyvent ar nešt už juos atsakomybę, nutarė, kad geriausia tiesiog viską leisti. Tai užtikrins laimingą vaikystę
Apie suaugusiam padarytą psichologinę traumą, kai jo darbas išviešinamas ir pasmerkiamas Lietuvos mastu, nieks nekalba, nors net žudikai turi teisę į privatumą
tos šventės ne man, kaip ir ne daugumai Lietuvos gyventojų. Jos yra „jiems“ – žaviems, teisingiems, su ordinais, medaliais bei milijonais. O mums – emigracija
Mes visi girdėjome apie Vakarų valstybes, kuriose teka pieno upės ir kuriose valstybės pagalba nuo lopšio iki kapo tapusi beveik neišvengiamybe. Natūralu
totalitarizmas baisus tuo, kad neleidžia svarbiausio – savarankiško mąstymo. Jis užduoda visus reikiamus klausimus ir pateikia visus pageidaujamus atsakymus
Tik manipuliatorius tvirtins neva iki įstatymo pataisų vaikus mušti buvo galima, ir panaikinus tas pataisas vėl būtų galima. Tam, reikia keisti BK 140, o ne
Susipažinus su įstatymu, tenka pripažinti, kad tėvai pagal jį – bejėgiai, kiek tai susiję su vaiko „paėmimu“. Galima bandyti įtikinti Tarnybą persigalvoti
Kas nutiko, kad lytinis „švietimas“ iš delikačios, tik šeimoje nagrinėtos temos staiga tapo vienu esminiu švietimo sistemos uždavinių? Brukamų per jėgą be tėvų
Ir štai čia radau stulbinantį atsakymą – ekonomika gali būti grįsta naudingumu (naudingumo ekonomika) arba tiesiog parazitavimu (parazitavimo ekonomika)
Jų purvinose fantazijose kiekvienas tėvas-motina, neapsikentę vaiko elgesio, užduoda jam per sėdimąją, yra sadistas, svajojantis nuleisti tą vaiką į šulinį
kol nebus masių pasipriešinimo Europos atvežtai „tėvai prieš vaikus“ ideologijai, sistema traiškys vieną šeimą po kitos, kol gyvensim kaip Švedijoje – vieniši
kai kartų nesieja niekas, tik materialiniai ištekliai ir jų siekimas, tai ryšys tarp jų lyg senoviniu telefonu per Atlantą – trūkinėja ir neaišku, kas norima pasakyti
Namie nurodinėja nebe tėvai, o samdyti dėdės ir tetos. „Kai kyla konfliktas tarp vaiko ir tėvų, mano pareiga palaikyti vaiką,“ – sako norvegų specialistas
Ne žemės žmonės“ pasaulį mato kaip nenuspėjamą, itin dinamišką, pilną pavojų materiją, ir dažniausiai aiškiai – kartais tragiškai – jaučia savo pažinumo ribas
Iš eksperto reikalaujama lojalumo, o ne proto. Jiems drausdavo kurti šeimas, kad nesupanašėtų su prastuomene ir nebūtų lojalūs vaikams labiau nei Valdžiai
Vienas iš būdų sutaupyti valstybės ugdymo sistemai – atsisakyti specializuotų mokyklų psichiškai neįgaliems vaikams ir mokyti juos kartu su „geto vaikais“
Pirkti sveiką maistą ir eksperimentuoti su juo, kurti kažką skanaus yra kur kas smagiau nei eilinį kartą čirškinti majoneze išmirkytą prekybos centro kepsnį
kur žmogiškumas tų, kurie nori, kad senas, ligotas žmogus vargtų, rinktų tas miško gėrybes, valandas sėdėtų kaitroje ar lietuje ir atiduotų beveik už dyką?
Vakarų debilai valdžioje pasapnavo, kad gali nugalėti Rusiją, atsibudę pamąstė savo debiliškomis smegenimis, kad gerai...