infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Šiandien Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją proga surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę žmogaus teisių aktyvistai teigė, kad nors Lietuvoje ir pastebimas nuosaikus progresas žmogaus teisių srityje, pagrindiniai iššūkiai išlieka, o LGBT* žmonės ir toliau susiduria su diskriminacija.

„Valdantieji vis dar blokuoja vieną aktualiausių klausimų LGBT* bendruomenei – partnerystę. Nors šią mintį palaikančių parlamentarų, balsuojančių pagal sąžinę, o ne pagal botagą, daugėja, tačiau teigiamiems pokyčiams jų vis dar nepakanka“, – teigia Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė.

Jos teigimu, sprendimų priėmėjų žvilgsniai taip pat turėtų nukrypti į tai, kas vyksta mokyklose. „Pristatyti LGBT* bendruomenei save priskiriančių moksleivių apklausos rezultatai sukrečia: net 90 proc. moksleivių dėl patyčių nemato savo ateities Lietuvoje. Taigi, emigracija yra ne tik ekonomikos, bet ir emocinio klimato pasekmė“, – kalbėjo A. Armonaitė.

90 proc. netradicinės orientacijos moksleivių savo ateities Lietuvoje nemato

LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė pristatė moksleivių tyrimą, kuris parodė, kad daugiau kaip pusė LGBT* moksleivių mokyklose jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

„Traumuojančias patyčių patirtis moksleiviai yra priversti išgyventi vieni, mokytojai ir kiti mokyklų darbuotojai neretai ne tik nežino, kaip reaguoti į tokio pobūdžio patyčias, bet ir patys tampa patyčių iniciatoriais. Vos 5 proc. LGBT* moksleivių mokymosi aplinkoje niekada nesusidūrė su homofobine, bifobine ar transfobine neapykantos kalba. Nesulaukę tėvų ir mokytojų paramos LGBT* moksleiviai nemato savo ateities Lietuvoje – 90 proc. LGBT* moksleivių svarsto galimybę emigruoti į užsienį po mokyklos“, – tyrimo duomenis pristato E. Kuktoraitė.

Nors Lietuvos įstatymai reikalauja švietimo srityje užtikrinti lygias galimybes seksualinės orientacijos pagrindu, diskriminacija šiuo pagrindu taip pat draudžiama įgyvendinant sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos nuostatas, tačiau lytinė tapatybė ir jos raiška nei įstatymuose, nei Vyriausybės programoje nėra minimos.

LGL komunikacijos koordinatorė teigia, kad siekiant efektyviai spręsti patyčių dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problemų Lietuvoje, būtina imtis kompleksinių pokyčių: teisės, politikos, mokytojų rengimo, informacijos rinkimo, švietimo programos srityse.

Anoniminę apklausą LGL atliko 2017 metų vasarą, joje dalyvavo daugiau kaip 600 14–18 metų moksleivių iš Lietuvos.

Tarptautiniame „Vaivorykštės indekse“ Lietuva pakilo dviem pozicijomis į viršų

Tarptautinės organizacijos „ILGA-Europe“ kasmet rengiamame „Vaivorykštės indekse“ (angl. „Rainbow Index“) šiemet Lietuva pakilo į 37-ąją vietą tarp 49 Europos valstybių. Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovo Vladimiro Simonko teigimu, šį progresą lėmė ne pažangus politikų požiūris, o ryžtinga nacionalinių teismų pozicija užtikrinant translyčių asmenų žmogaus teises.

„Lietuvoje įsitvirtinant „draudimų kultūros“ fenomenui svarbu nepamiršti pasidžiaugti pasiekimais ir teisingai identifikuoti ateities iššūkius. Mūsų organizacijos atliktas homofobinių patyčių Lietuvos mokyklose tyrimas atskleidė, kad LGBT* paaugliai švietimo sistemoje susiduria su psichologine ir emocine prievarta. Šioje srityje gerąją praktiką tikslinga perimti ir iš strateginių Lietuvos partnerių, nes būtent darbas su jaunąja karta leis sukurti tokią šimtmečio Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems“, – sako V. Simonko.

Pradedama formuoti pozityvioji praktika, kai translyčiai asmenys gali pakeisti asmens tapatybės dokumentus be chirurginės lyties keitimo operacijos. „Kartu su teismų praktika jau galime suteikti translyčiams asmenims pasirinkimą ir viltį“, – džiaugiasi LGL vadovas.

Itin reikšmingas – mokytojų švietimas apie LGBT* moksleivius ir jų seksualinę orientaciją

Vietiniams žmogaus teisių ekspertams antrino ir svečias iš JAV, organizacijos GLSEN tyrimų ir strategijos vadovas dr. Džozefas Dž. Kočivas (Joseph G. Kosciw). Organizacija yra surinkusi duomenis, kad LGBT* moksleivių, dažnai patiriančių smurtą ir diskriminaciją, skaičiai palaipsniui mažėja, o situacijos gerinimui dar labiau padėtų mokytojų švietimas.

„Nerimą kelia dideli LGBT* asmenų, kuriems tenka būti tokioje nedraugiškoje mokyklų aplinkoje, skaičiai. Vis dėlto tai Lietuvą sieja su JAV ir su dauguma šalių, kuriose dirba GLSEN. Pedagogams reikėtų rengti mokymus apie LGBT* moksleivių patirtis ir kaip jie turėtų įsikišti, kai vaikai susiduria su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis. Be to, praverstų ir pozityvių LGBT* temų reprezentavimas mokymosi programoje“, – gerąja praktika dalijosi žmogaus teisių ekspertas.

Jo manymu, teigiamas atstovavimas LGBT* moksleiviams – labai svarbus. Taip pat labai svarbu finansuoti LGBT* organizacijų darbą, kad Vyriausybė prisidėtų, rinktų duomenis apie LGBT* narius, jų persekiojimą ir diskriminavimą.

Šiandien Vilniuje bus atidaryta pirmoji vaivorykštinė perėja, o Vilniaus savivaldybė jau suteikė leidimą kitais metais birželį vyksiančiam „Baltic Pride 2019“ renginiui.