infa.lt

Statistika nemeluoja, tik sako tiesą, kuri neteisinga. Jei vienas uždirba 100 000 EUR, dešimt po 1000 EUR ir šimtas po minimalų 380 EUR, vidutiniškai žmogus uždirba 1333 EUR.

Pirmasis pasakys: ko norit, runkeliai, tuoj pavysim Europą. Antrasis vargšas, dauguma uždirba daugiau. O trečiasis pasakys, kad tai kapitalistų melas ir visus reikia sušaudyti.Vieną kartą teletabių šalyje Valdovas su svita buvo užsukęs pas baudžiauninką svečiuosna.

Taip spontaniškai, jausmingai žmogui užplaukė pasirodyti demokratu. Ir kaip lėkė lauk iš trobelės! Jo Didenybės vardas buvo Valdas Adamkus, veiksmas vyko Šilalės rajone.

Tais auksiniais laikais, kai aukso tualetus Vilniuje įrenginėjo. Bemat spontaniškai ir jausmingai, mykiant LRT fanfaroms, buvo priimta Skurdo Mažinimo Programa. Programa „Vrem..“, atsiprašau, – „Panorama“ – lojo gal pusmetį, paskui kažkaip apsiramino. Reikėtų pasidomėti, jei dar neįslaptino, kaip įvykdyta ir kiek milijonų išleido.

Užtat skurdo tai tikrai sumažėjo. Va, pabaigs bėdžiai iškristi nuo bambalių ar emigruos, ir skurdas bus galutinai nugalėtas! O likusiems gudragalviai gudrų terminą sugalvojo – socialinė atskirtis. Tokia, žinot, savaime susidaranti socialinė- socialistinė substancija, kaip koks pelėsis.

Juk kapitalistinės Laisvės-Lygybės-Brolybės tik Paryžiuj ant barikadų buvo parašytos. Dėl visko esate kalti patys ir sovietinė nostalgija. Atskirčiai įveikti gal irgi priims programą, Europos Sąjunga juk jau ragina. O ką, jei duos dar milijonų – bus smagu.

Sakot, atsiras pinigų po reformų, nes urėdai vagia? Na, tai įvardinam, kas, kur, kada, kaip, kiek ir už kiek? Kokiu būdu – grynais ar į sąskaitą? Ir nelabai ką turit pasakyt konkretaus, ponai revoliucionieriai?

Jei iš valstybės vagia, reikia vagis pagauti ir pasodinti ar ketvirčiuoti. Arba patylėti, jei nesugebi vagių pagauti. Tokia valstybės valdymo abėcėlė buvo visais laikais, skirtumas nuo Poncijaus Piloto laikų – tik bausmės būdas.

Urėdijose vagia, o filialuose nebevogs? Ir jei Generalinę urėdiją panaikinsim, o vietoj jos įsteigsim tokią pačią įmonę su tokiais pat įgaliojimais, tai bus esminė pertvarka ir komunizmas? Centralizuoti aukcionai Vilniaus kabinetuose išgelbės?

Nejuokinkit, po auksinių šaukštų net Vasaros gatvės kabinetuose be rankenų tuo nebetiki. Nei vieno vagies dešimtmečiais neįstengta ne tik pasodinti, bet nors bylą iškelti ir pagąsdinti.

Visos valstybinės įmonės yra kiauri maišai. Joks kėdžių perstumdymas nepanaikins vogimo, jei yra galimybė ir nėra normalios teisėsaugos priežiūros. Pasikeis tik veikiantys asmenys ir sprendimų priėmėjų iškabos.

Tarpukario Lietuvos miškus tvarkė urėdijos. Atkūrę Nepriklausomybę, atkūrėme ir urėdijas, labai tuo didžiavomės, struktūra buvo labai gera. Dabar norim grįžti prie brandaus socializmo „liespromchozų“. Kas čia dedasi?

Aršumas – geriausias įrodymas, kad vyksta susistumdymas dėl įtakos prie varvančio tešmens. Kalbančios galvos nebesistengia net maskuoti interesų pliurpalais apie Lietuvą. Vagia ar nevagia – štai klausimas! Miškų tvarkymo gerinimas, konkretika ir ekonominė analizė – kam tas įdomu?

Rimtai manot, naujieji bus geresni ir su sparneliais? Manykit toliau. Tada jei koks seniūnas ar meras vagia, pagauti nebūtina – paleidžiam ekraninę isteriją, panaikinam seniūniją ar meriją ir įvedam centralinį valdymą. Ir ąžuolai žaliuos, ir pinigų padaugės.

Už mūsų ir jūsų pinigus atsako finansų ministras, įtartinai panašus į Ingridą Šimonytę su kelnėmis. Šaunuolis – viešai, iškilmingai prisiekė, kad apie naujus mokesčius bus galvojama tik panaikinus galimybes jų nemokėti, t.y. išeitų, kad niekada. Ir kad iki to stebuklų meto jokie nauji mokesčiai nebus įvedami. Na, kaip karvę pas jautį veda ir į tvartą įveda.

Apie karves čia neatsitiktinai. Mat, bojarinai nesusitaria – vienas pažada taip, antras daro trečiaip. Toks vienas gražiai pražilęs siaurakaktis, į darbą bei po ministeriją lakstantis paspirtuku net šlypsas plėvesuoja, sako apmokestins vandenį karvėms.

Statys gręžiniuose skaitliukus, nes vanduo yra valstybės nuosavybė. Matyt, ir lietus, kuris dykai krinta iš dangaus į Marijos žemę, susigeria ir papildo šulinius, ir pats dangus su visa kareivija – taip pat valstybės nuosavybė.

Oras, kurį karvės iškvėpuoja ir smarkiai gadina – irgi valstybės nuosavybė? Juk nuo galvijų bezdalų ir klimatas atšyla, kas seniai moksliškai įrodyta. Davai – come on – pirmyn bezdalų taršos mokestį! Tegyvuoja darbininkų, valstiečių ir marsiečių blokas!

O gal pinigų valstybėje atsiras, kai Vijūnėlę nugriaus? Paskelbus gerąją naujieną Prezidentūroje ir pas portalų lyderį pernakt vyko šokiai. Jei ne Druskininkuose ir nesusiję su Ričardu Malinausku – kiek tikinčių, kad būtų atsitikę? Na, tai tikėkit, Žemė yra plokščia ir lietuviai kilę iš Palemono.

Buvau prieš porą mėnesių Druskininkuose. Nuėjau iš smalsumo – yra ką pažiūrėti. Gražus, išskirtinis statinys, puiki architektūra, suaugusi su gamta ir aplinka. Prabangios, ilgaamžės medžiagos. Visokie paukšteliai tik čiulba, žmonės apžiūrinėja kaip Gedimino pilį.

Tai gal sprogdinkim su tiesiogine transliacija per teliką? Žvaigždelės pavartytų akis, pažiopčiotų pagal fonogramą rangydamos subines, palinguotume už Lietuvą! Vieni leido, kiti uždraudė, kaltų kaip visada nėra ir sukčiai nenumirs, bet kodėl griauti?

Konfiskuokim. Teritorija rekreacinė? – perduokim poilsio namams. Lietuvos kariams atsigauti po pavojingų misijų ir sužeidimų. Senelių globos namams. Vaikų po vėžio operacijos reabilitacijai. Patys nesugebam? – parduokim aukcione su tiksline paskirtim kurorto sanatorijoms.

Kiek yra gyvenimo skausmo, dėl kurio šlapiom akim per labdaros koncertus siuntinėjam SMS? Galiausiai porą haubicų nusipirktume. Teismas teisus, nusprendė taip, kaip parašyta įstatyme. Bet teisė ir teisingumas nėra tas pat.

Nėra teisinga motinai, kurios vaikas miršta dėl brangių vaistų trūkumo, matyti, kaip valstybė, atsakiusi, jog neturi vaisteliams pinigėlių, griauna statinį, kurį pardavus galėtų išgelbėti dešimt tokių vaikelių.

Įstatymą pakeisti – juokų darbas. Reikia parašyti kelis sakinius popieriuje ir kad keliasdešimt keli deputatai paspaustų mygtukus. Bet juk neparašys ir nepaspaus. Nes esam baisiai turtingi.

Ir tikrai, jei pavartytum valstybės popierius – pinigų daugiau. Kasmet auga biudžetas ir mažėja gyventojų. Ir dar Europa vis pameta milijardų, gyvenk ir žvenk. Greit tašyto granito trinkelėmis baigsim nukloti grybautojams takelius ir dviračių takais galėsim numinti į Mėnulį.

Bet kasmet vis daugiau ubagų ir vis daugiau pakaruoklių ir išeivių, pigių skrydžių kompanijos greit atidarys reisus iš Balbieriškio. Tampam tais, nuo kurių pabėga pabėgėliai. Kuo turtingesnė valstybė, tuo labiau jai trūksta pinigų. Po velnių, kur dingsta pinigai?

Kiekvienos naujos valdžios rūpestis – kaip čia dar kokią ligoninę, mokyklą, universitetą ar kolegiją, ambulatoriją uždarius? Kaip dar ir dar sumažinti išlaidas, pastatyti vieton tą prakeiktą kultūrą, kaip kam nors dar ką nors už dyką privatizuoti – atiduoti?

Prie ruso vis pagalvodavau – ką reiškia tas bolševikų skelbtas valstybinis kapitalizmas? Dabar supratau. Lietūs lyja čia, vargšių nuostolingų įmonių direktūra ilsisi Bahamuose, vaikai mokosi Londone ir meilužės apgyvendintos senamiesčiuose.

Didmiesčius ir ežerėlius supa modernių namukų kvartalai. Pajamų deklaracijos padengia nekilnojamąjį iki cento. Tik valgyti nelieka už ką, nors visi sotūs, laimingi ir tirpdo lašinius pas Žydrūną Savicką. Viskas žmogui, viskas jo gerovei, brangūs draugai!

Ko čia nutilot ir susijaudinot? Nebijokit, visuotinio pajamų ir išlaidų deklaravimo nebus niekada. Ne tik jums – ir deputatams reikia gyventi. Tiesiog atėjo metas atsimerkti ir įvardinti sukėlėjus.

Kas tik gali, tas pasidaro ką gali – ir valdžia, ir verslas, ir farai. Ir praktiškai visi brangūs Lietuvos žmonės, be galo aršiai smerkiantys valdžią. Negali tik neįgalūs, tie, kuriems neįmanoma, na, visiškai neįmanoma. Bet patys kalti, tą jums visi apžvalgininkai pasakys.
Algimantas Rusteika

Pinigai ant medžių neauga, tik vaikšto iš kišenės į kišenę, apyvarta taip sakant. Jei kažkam pamažėja, lygiai tiek pat kažkam padidėja. Materijos tvermės dėsnis, mielieji. Bet yra ir valstybės tvermės, ir žmonių ištvermės dėsnis.

Ir žvaigždėtas dangus virš manęs, ir moralės dėsnis manyje. Netikri pranašai seniai čia, atėjo metas akmenis rinkti. Tik renka visada ne tie, kurie mėtė, o jų vaikai, kurių niekas nepagailės.

Girdžiu iš ekrano – jie mūsų nesupranta ir nieko nebepakeisi. Užlipęs ant per plono ledo supranta. Vyras ar žmona, išaiškėjus išdavystei, supranta. Visi kada nors viską supranta. Tik visada per vėlai.

algimantasrusteika.wordpress.com