Gal čia prasmė: vaikštom po pasaulį kaip žmonės, atsiskyrę nuo savo dieviškos dalies, ta dalis vis tiek viršesnė, ji vadovauja, todėl tai jaučiame kaip likimą
Paieškos rezultatai iš "Nėra vienodo žmogaus, nėra vienodo dievo"

pasaulio gelbėjimas, pagalba žmonėms – visos tos tarnybos dabar jau irgi Šeilokų rankose – tapę jų verslu, jų pelno teritorija. Ir žmonių kvapo jie nemėgsta

Aristokratija tai tokia forma, kai laisvi nešė atsakomybę už jiems priklausančius, už žemę, žemės ūkį, žmones. Aristokrato požiūris nebuvo savininko požiūris

Per neilgą laiką pasaulis bus pakeistas iš esmės. Dvasios kaip nebūta, viskas – ekonomika, bet ir ji kris nuo to paties kardo, kurį prieš dvasią pakėlė. Kai

dangišką individualią sielą sudorojus, buvo imtasi sekančios – racionaliosios. Buvo laikai, kai žmogus buvo asmenybė – kiekvienas buvo mikrokosmosas su savo

Kodėl gi privatiems asmenims turi būti leista turtėti iš jų neuždirbto žemės brangimo, kuris sukurtas visuomenės, dėka paslaugų ir gyventojų skaičiaus augimo?
![Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [5-6-7 dalys]](http://infa.lt/wp-content/uploads/2017/07/Sandra-bernotaite-505x306_c.jpg)
Apie ką kalbame, kai „ieškome savo lietuviškosios tapatybės“? Mes kalbame apie baimę prarasti įsivaizduojamos bendruomenės globą, kalbame apie baimę pareikšti
O tai ji nuo ko apsikrėtė?...