infa.lt

Fizinės apkrovos, saulės šviesos trūkumas, o taip pat padidintas kofeino, alkoholio ir aspartamo vartojimas sumažina serotonino gamybą organizme. Gaminamo serotonino kiekis labai priklauso ir nuo maitinimosi.

Kaip ir viskas organizme, serotoninas sintetinamas iš medžiagų gaunamų su maistu. Jo sudėtinės dalys yra atitinkamos aminorūgštys, tarp kurių triptofanas, kuris organizme nesigamina ir yra gaunamas su maistu, turinčiu didelį kiekį baltymų.

Šiuolaikiniame maisto racione triptofano kiekis yra labai nedidelis. Mūsų protėviai, valgę laukinių gyvūnų mėsą, išaugusią maitinantis žole ir kitais augalais, gaudavo kur kas daugiau triptofano nei mes šiandien. Gyvulių, išaugintų grūdinių pašarų pagrindu mėsoje triptofano yra dešimtimis kartų mažiau, kadangi jame mažiau riebiųjų omega-3 rūgščių.

Be to, serotonino gamybą stabdo kofeinas, alkoholis ir aspartamas, o taip pat saulės šviesos ir fizinių apkrovų trūkumas. Atstačius pažeistą žarnyno terpę, svarbiu žingsniu palaikant stabilų serotonino lygmenį yra sveikatingumo plano sudarymas, numatant subalansuotą maisto racioną, galima su priedais, turinčiais probiotikų (produktais, aprūpinančiais organizmą naudingomis žarnyno ir virškinamojo trakto bakterijomis).

Sudirginto žarnyno sindromas

Žarnyno funkcijų atstatymas padeda atstatyti serotonino sekreciją, ko pasekoje išnyksta niūri nuotaika ir aiškėja sąmonė. Tai gali tapti pirmu svarbiu žingsniu gydant dvasią.

Pagal statistiką, nuo 10 iki 15% amerikiečių kenčia nuo suerzinto žarnyno sindromo. 12% žmonių kreipiasi medicinos pagalbos būtent dėl šios priežasties. Sąvoka „sudirginto žarnyno sindromas“(kitaip – dirgliosios žarnos sindromas arba suerzinto žarnyno sindromas) gali talpinti savyje pačius įvairiausius simptomus – nuo vidurių pūtimo iki pilvo skausmų, tačiau klasikine interpretacija tai būsena, apibūdinanti neprognozuojamas išskirtines žarnyno reakcijas – užkietėjimus pakaitomis su viduriavimu. Tai, tam tikra prasme „žarnyno depresija“, susijusi su sumažėjusia serotonino gamyba – lygiai taip pat, kaip ir psichinė depresija.

Nervinės ląstelės žarnyne reguliuoja virškinimo procesą ir iššaukia jo raumenyno susitraukimus (peristaltika). Kai serotonino lygmuo žemas, sutrikdomas žarnyno balansas, ir jis ima veikti tai per daug, tai nepakankamai aktyviai, kas kelia diskomforto pojūtį. Šie simptomai apsunkinami chroniškais vidurių užkietėjimais.

Kai toksinės atliekos užsilaiko tiesiojoje žarnoje, žarnyno nervinė sistema reaguoja į tai pakaitinėmis kraštutinėmis būsenomis – nuo „panikos“, kurios rezultatu tampa diarėja, skirta padėti kuo greičiau pašalinti iš organizmo nuodingas atliekas, iki pilno neveiklumo, sukeliančio užkietėjimus ir vidurių pūtimą.

Sudirginto žarnyno sindromo gydymo koncepcija, natūraliu serotonino gamybos ir toksinų pašalinimo būdu, nėra plataus aptarimo objektas. Likimo ironija, – ne taip seniai buvo iškelta idėja jį gydyti antidepresantais.

Ji kilo po to, kai eilei pacientų, kentusių depresiją ir vartojusių antidepresantus, netikėtai palengvėjo sudirginto žarnyno sindromo simptomai (kame nėra nieko stebėtino turint omenyje žinias apie neuromediatorius ir kankinančius skausmus, kurie ekstremaliais atvejais priveda prie visiškai nereikalingų operacijų, kurių metu pašalinami tulžies pūslė, gimda ir apendiksas, o taip pat įsikišimus stubure).

Vaistai, kurie buvo duodami šiems pacientams siekiant padėti palengvinti jų „psichinius“ simptomus, tiek palengvino sudirginto žarnyno sindromo simptomus, jog tai tapo standartine jo gydymo priemone, nepriklausomai nuo to, kenčia pacientas nuo depresijos ar ne. Kaip bebūtų, klausimas, kodėl antidepresantai padeda pacientams kenčiantiems nuo sudirginto žarnyno sindromo, iki šiol neiššaukia ypatingo intereso.

Gerbiamas skaitytojau (-a), jeigu manote, kad informacija teikiama šioje svetainėje jums buvo kažkuo naudinga, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį Jums patogiu būdu.