infa

Pentagonas susidūrė su „Terminatoriaus“ problema: Ar verta naudoti robotus gebančius žudyti savarankiškai?

Pentagonas susidūrė su „Terminatoriaus“ problema: Ar verta naudoti robotus gebančius žudyti savarankiškai?

lapkričio 03
01:01 2016

robotas žudikas

Mažytis nepilotuojamas sraigtasparnis lakstė virš poligono, imituojančio Artimųjų Rytų kaimą ir vaizdo kamera fiksavo taikinius – taip pasakoja New York Times žurnalistai Metjus Rozenbergas (Matthew Rosenberg) ir Džonas Markofas (John Markoff) savo reportaže iš Camp Edwards bazės Masačusetso valstijoje.

Sraigtasparnis atrodė kaip standartinis įrenginys, parduodamas Amazon parduotuvėje. Tačiau jis veikė savarankiškai, be nuotolinio valdymo. Jame įdiegta pati šiuolaikiškiausia dirbtinio intelekto klasės programinė įranga, ir dabar šis robotas kaime aptiko bei atpažino ginkluotus žmones – tiksliau vyrus su AK-47 automatų maketais, bandyme atliekančius „sukilėlių“ vaidmenį.

Ši nepilotuojamo roboto medžioklės meno demonstracija praneša apie Pentagono sumanytas pamatines karinių veiksmų permainas, mano leidinys.

„Beveik niekas, kas nepatenka į kariškų reikalų užkulisius, nepastebėjo to fakto, kad Pentagonas dirbtinį intelektą (dirbtinis intelektas) pavertė centriniu savo strategijos elementu, taip siekdamas išsaugoti JAV, kaip viešpataujančios pasaulyje karinės valstybės padėtį. Skiriama milijardai dolerių autonominei ir pusiau autonominei ginkluotei (jų naudojamas terminas), taipogi ginkluotės, iki šiol egzistavusios tik mokslinės fantastikos kūriniuose ir Holivudo filmuose, arsenalui kurti. Tai kelia nerimą mokslininkams bei aktyvistams, nuogąstaujantiems dėl „robotizuotos ginkluotės lenktynių“ pasekmių, rašo leidinys.

Pentagonas kuria robotizuotus karo lėktuvus. „Jis (Pentagonas – vert. past) išbandė raketas, kurios pačios sprendžia, ką joms atakuoti, Jis pagamino laivus, sugebančius medžioti priešų povandeninius laivus, be žmogaus pagalbos sekančius aptiktą grobį už tūkstančio mylių“, – rašoma leidinyje.

Amerikos gynybos įstaigos valdininkai teigia, jog JAV reikia tokių ginklų, kad išsaugotų savo pranašumą prieš varžovus.

„Kinija ir Rusija kuria kovinius kompiuterių tinklus, ne ką blogesnius, nei mūsų. Jie gali matyti taip pat toli, kaip ir mūsiškiai, lygiai taip pat toli, kaip ir mūsiškiai, jie gali siųsti ginklų atsargas, – sako Robertas O. Vorkas (Robert. O. Work), JAV gynybos ministro pavaduotojas, autonominės ginkluotės kūrimo įkvėpėjas. – Mes paprasčiausiai norime garantuoti, jog pergalę pasieksime taip pat greitai, kaip tai pavykdavo anksčiau“.

Dirbtinio intelekto technologija leidžia Pentagonui naujai įvertinti žmonių ir mašinų vaidmenį mūšio lauke.

Nauja ginkluotė garantuoja greitį ir taiklumą, gerokai viršijančius žmogaus sugebėjimus, taipogi sumažins karių ir pilotų, kuriems mūšyje kyla mirties ar sužeidimo grėsmė, poreikį. Taipogi, prireiks apskritai mažiau žmonių. Tačiau Pentagonas sprendžia nenepaprastą užduotį: ginkluotę paversti patikimu žmogaus partneriu, o ne potencialia grėsme saviems.

Pagrindu tapo strategija, kurią Pentagone pavadino „kentaurine karyba“. Ji skelbia, jog autonominė ginkluotė turi ne pakeisti žmones, o vystyti ir tobulinti jų kūrybiškumą bei sugebėjimą spręsti problemas.

Vorkas pažymėjo, jog Pentagono supratimu, autonominės ginkluotės vienetai bus panašūs greičiau į „Geležinį žmogų“ iš komiksų, nei į Termintorių.

Kilus gyvybės ar mirties klausimui, „sprendimo priėmimo hierarchijoje visuomet bus žmogus“, tikina jis.

Tačiau šimtai mokslininkų ir ekspertų praeitais metais savo atvirame laiške perspėjo, jog netgi palyginus „kvailo“ protingo ginklo kūrimas – tai globalių ginklavimosi varžybų rizika. Atsiras pigūs robotai žudikai, kuriais pasinaudoti galės ne tik didžiosios valstybės, bet ir izoliuotos šalys bei ekstremistai.

Autorių teigimu, šiuo metu amerikiečių kariškiai dabar jau diskutuoja ne apie tai, ar verta kurti autonominę ginkluotę, o apie jų nepriklausomybės ribas. Generolas Polas Selva (Paul J. Selva) neseniai pareiškė, jog po 10 metų JAV turės technologijas, galinčias sukurti visiškai nepriklausomą robotą, gebantį savarankiškai spręsti, ką ir kada žudyti. Tiesa, jis pridūrė, jog JAV nesiruošia tokių robotų gaminti.

Oficialūs JAV asmenys tik pradeda susimąstyti apie autonominių ginklų pasekmes. Pentagone tai vadina „Terminatoriaus dilema“. „Nėra vieningos nuomonės, kaip elgtis Jungtinėms Valstijoms – ar pasisakyti už tarptautines sutartis, draudžiančias tokios ginkluotės kūrimą, ar patiems kurti tokio tipo ginklus, atsveriančius potencialų priešininkų ginkluotės arsenalą“, – rašo laikraštis.

Kol kas autonominiai ginklai neatrodo itin grėsmingai. Nepilotuojamas sraigtasparnis išbandytas šią vasarą, negali pakilti savo iniciatyva ir kartais painioja ginkluotus žmones su minaretais.

„Bet retkarčiais jis pasižymėdavo puikiu gebėjimu atskirti karius nuo civilių, taipogi sklandžiai keisti kursą ir prisiartinti prie objektų, kurių negalėjo greitai identifikuoti“, – sakoma straipsnyje.

Panaudodamas šiek tiek modifikuotą programinę įrangą, paimtą iš specialių tarnybų arsenalo, nepilotuojamas sraigtasparnis sekė važiuojančius automobilius, aptiko priešus, besislapstančius palei sieną. Jis netgi teisingai nusprendė, jog fotografas, atsukęs į jį fotoaparato objektyvą, yra nepavojingas.

„Tai amerikiečių Perspektyvių tyrimų gynybos srityje agentūros (Darpa) projektas. Ji kuria programinę įrangą mašinoms, kurios galės veikti kartu su nedidelėmis pėstininkų ar jūrų pėstininkų grupėmis kaip žvalgybininkai ar kitokios paskirties prietaisai“, – rašoma straipsnyje.

„Šį nepilotuojamą aparatą lengva apginkluoti“, – tęsia straipsnio autoriai. Sunku sukurti mašiną, kuri veiktų nuspėjamai (priešingu atveju ją naudoti būtų nesaugu), bet gebėtų adaptuotis keičiantis situacijai. „Kai pavyks išspręsti šią užduotį, mašinai lengvai bus galima įsakyti į ką šauti; ginklai, kuriuos galima užprogramuoti šaudyti į atitinkamus objektus, jau egzistuoja“, – teigiama straipsnyje.

„Bet, jei pavyks sėkmingai sukurti technologijas, garantuojančias reikalingą elgesį, vargu ar jos liks tik JAV rankose. Įprastai technologijos, kuriamos Darpa, išslaptinamos. Daugybė jų šiandien yra sutinkamos daugelyje sričių“, – rašoma straipsnyje.

Kaip bebūtų, Vorkas pasikliauna „kentaurine karyba“ – tikisi, jog intelektualūs kompiuteriai įprastus vadus pavers didžiais taktikais. „Amerikos kariškiai faktiškai taps antžmogiais, kariaujančiais kartu su robotais (ar netgi jų viduje)“, – teigiama straipsnyje.

Iš 18 milijardų dolerių, kurios Pentagonas skiria naujų technologijų kūrimui, 3 milijardai skirti specialiai „koviniams kolektyvams žmogus-mašina“. Ši suma bus išleista per artimiausius penkerius metus.

Vis dėlto, Pentagone kalbama, jog JAV vargu ar sugebės įgyti absoliutų technologinį pranašumą prieš varžovus. Vorkas spėja, jog amerikiečių sėkmės laidas – techninių pasiekimų derinys su kritiniu mąstymu ir sugebėjimu priimti sprendimus. „Amerikos ginkluotose pajėgose svarbūs sprendimai yra deleguojami iš viršaus į apačią pagal vadovybės hierarchiją. Rusijos ir Kinijos ginkluotosios pajėgos priešingai – labiau centralizuotos. Tiesa, struktūra keičiasi“, – teigiama straipsnyje.

Šališki ekspertai visiškai nėra tikri, jog dirbtinio intelekto pagalba JAV pavyks išsaugoti savo viešpatavimą pasaulyje. Gynybos pramonė nustojo būti varomąja tyrinėjimų jėga, Pentagonas neturi pažangių mašinų mokymo technologijų monopolio. Karinė technika kai kuriais atvejais atsilieka nuo buitinės elektronikos.

O štai mokslininkai bei žmogaus teisių apsaugos aktyvistai autonominiuose ginkluose reikalauja įdiegti „griežtą žmogaus kontrolės“ galimybę.

„Tačiau ar bus paisoma etinių moralės standartų, jei JAV susidurs su lygiais ar beveik lygiais pagal pajėgumą priešininkais, naudojančiais visiškai autonominę ginkluotę?“ – klausia leidinys.

Amerikiečių ekspertas Piteris Singeris (Peter Singer) palygino tai su povandeninių laivų naudojimo kare istorija.

Pirmojo pasaulinio karo metu, tai, kad vokiečių povandeniniai laivai skandino civilius laivus, buvo laiko barbarizmu. JAV ir kitos šalys sudarė sutartį dėl taip vadinamo „neribojamo povandeninio karo“ draudimo.

Tačiau 1941 m. gruodžio 7 d. Japonija atakavo Perl Harborą ir JAV armijos vadovybė, nepaisydama visų etinių bei teisinių normų, įsakė pradėti prieš Japoniją neribotą povandeninį karą. Vėliau JAV veiksmai prieš Japonijos prekybos laivyną buvo prilyginti karo nusikaltimui.

parengė: Darius Dimbelis

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

    Dalius Stancikas. Tuk tuk tuk

Dalius Stancikas. Tuk tuk tuk

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Zigmas Vaišvila: „Pradėkime ir mes gerbti save. Tuomet ir mus gerbs kiti.“

Zigmas Vaišvila: „Pradėkime ir mes gerbti save. Tuomet ir mus gerbs kiti.“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    „Roveris ir kailiniai“ muilo opera Lietuvoje – aktoriai ir atlikėjai

„Roveris ir kailiniai“ muilo opera Lietuvoje – aktoriai ir atlikėjai

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Aušra  Maldeikienė kreipėsi į Lietuvos Banko vadovą Vitą Vasiliauską

Aušra Maldeikienė kreipėsi į Lietuvos Banko vadovą Vitą Vasiliauską

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Internetinės prekybos tinklas „pardavinėja „lietuviškas Neužmirštuoles“ kaip masonų simboliką

Internetinės prekybos tinklas „pardavinėja „lietuviškas Neužmirštuoles“ kaip masonų simboliką

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Zigmas Vaišvila. Sveiko proto, logikos ir savigarbos praradimas

Zigmas Vaišvila. Sveiko proto, logikos ir savigarbos praradimas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Dėl sunkiai sužaloto Zigmo Vaišvilos teisių civilinėse bylose

Dėl sunkiai sužaloto Zigmo Vaišvilos teisių civilinėse bylose

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gabrielius Landsbergis: Nacionalinėje saugumo strategijoje trūksta aiškios Lietuvos pozicijos dėl Rusijos

Gabrielius Landsbergis: Nacionalinėje saugumo strategijoje trūksta aiškios Lietuvos pozicijos dėl Rusijos

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Tuštumos kaukė

Algimantas Rusteika. Tuštumos kaukė

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    T. Tomilinas: Sostinės valdžia marina troleibusų transportą, kas kardinaliai prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams mažinti oro taršą ir CO2 emisijas

T. Tomilinas: Sostinės valdžia marina troleibusų transportą, kas kardinaliai prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams mažinti oro taršą ir CO2 emisijas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Pasaka: Nevykėli, gyvenk šiandien, imk vartojimo kreditą!

Pasaka: Nevykėli, gyvenk šiandien, imk vartojimo kreditą!

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Zigmas Vaišvila. Finansų ministerija – Vyriausybė Vyriausybėje

Zigmas Vaišvila. Finansų ministerija – Vyriausybė Vyriausybėje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Europos demokratijos bankrotas

Europos demokratijos bankrotas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

sita politike masto ir kalba labai teisingai,linkiu jai ateiti,,vairuoti''prancuzija...

blogai,kad nekovos su atsilimu,bet dvigubai geriau tai,kad pyderam bus parodyta ju vieta....

Ką čia tas koloradavatinis portalas triedžia. Senai laikas tokią pamazgų duobę užverst akmenimis. Kur žiūri...

dziaugiuosi skaitydama straipsni, taip teisinga parasyta. laikykites valstieciai, ziauru ziuret tarp kokiu vilku jums tenka...

Pagarba straipsnio autoriui Arvydui Dauniui už drąsą ir teisingą...

Cha

Prastai atrodo kai moterėlės nesuvaldo savo pavydo....

Laikykis Ramūnai. Mes su tavimi...

Gal ir mes taip atejom i si pasauli...

Dar būtų galima parašyti apie "didyjį" Afrikos "tyrinėtoją" Cecilį Rhodesą, apie koncentracijos stovyklas Namibijoje, apie...

Ateis atsiskaitymo valanda už visas niekšybes, padarytas Lietuvai per 26 metus ... aš tuo tvirtai...

Klienčių moterlėlės pritrūko, straipsnį parašė. Dabar pulkais lėks moterėlės konsultuotis. Gaila, kad tik šaltinio nei...

Žiauru tokia istorija nei pirma nei paskutine, ką reikės ta ir išės, teko šnekėtis su...

Pasidalinkite tuo su savo draugais