infa.lt

Donaldas Tuskas, Džastinas Triudo ir Žanas-Klodas Junkeris | nuotrauka: AFP GETTY IMAGES

Europos Sąjunga ir Kanada pasirašė susitarimą dėl laisvos prekybos (CETA) po to, kai anksčiau nesutikęs pasirašyti Belgijos regionas Valonija galiausiai davė savo sutikimą, praneša BBC.

Susitarimo pasirašymui buvo būtina, kad jį pasirašytų visos 28 ES šalys narės, ir penktadienį susitarimas galų gale buvo pasiektas.

Sekmadienį, spalio 30 dieną, susitarimą Briuselyje pasirašė Kanados premjeras Džastinas Triudo (Justin Trudeau) ir ES atstovai.

Susitarimas atšaukia 99% tarifų, ir, kaip laukiama, padidins prekių apyvartą tarp šalių 12 milijardų dolerių kasmet.

Septynerius metus besitęsusios derybos „pakibo“ po to, kai Belgijos regionas Valonija užblokavo sandėrį. Regiono valdžia reikalavo sustiprinti apsauginius mechanizmus darbuotojų, vartotojų teisių ir aplinkos apsaugos atžvilgiu, o taip pat Valonijos fermerių atžvilgiu, kuriems teks konkuruoti su nauju Kanados importu.

Praėjusį ketvirtadienį Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) pareiškė, jog po ilgų derybų pusėms pavyko surašyti papildymą prie susitarimo, numatantį visus išsakytus prieštaravimus.

Šios sudėtingos derybos CETA klausimu vėl atkreipė dėmesį į Britanijos derybų su ES perspektyvas dėl „brexit“ sąlygų. Kaip pasakė Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, ilga pauzė iki derybų su Britanija pradžios apie pasitraukimą iš ES sudėties gali pakenkti Europos Sąjungos reputacijai.

Damian Grammaticas, BBC korespondento Europoje komentaras:

Džastino Triudo veide švietė laiminga šypsena. Palengvėjimas? Džiaugsmas? Ir tas, ir tas.

Rankų paspaudimą su Donaldu Tusku, vieninteliu visų 28 ES šalių narių atstovu, lydėjo apsikabinimas, o su Europos Komisijos pirmininku Žanu-Klodu Junkeriu – ir apskritai pasibučiavimai į abu žandus.

Po keleto sudėtingų dienų ore sklandė meilė, meilė tarp ES ir Kanados.

Kanada suteikia 500 milijonų europiečių dideles ekonomines galimybes. ES nuomone, šis susitarimas įrodo, jog Europos Sąjunga sugeba sudaryti stambius sandėrius, naudingus visiems piliečiams.

Ar šioje istorijoje yra kas nors naudingo „brexitui“? Žanas-Klodas Junkeris atsakė, jog ne.

Tačiau kai kuriuos dalykus verta pastebėti: tobulinti CETA siekė abi pusės, ir visgi, derybos tesėsi septynerius metus.

СETA pašalina prekybinius barjerus. „Brexit“ gali sukurti naujus.

Jeigu Britanija apribos imigraciją [iš ES], ar ES stengsis padaryti tą patį jos atžvilgiu? Ir kokie dar nauji netikėtumai gali atsirasti?

Ir, ar nenueis Europos politinės partijos ir ES nacionalinių šalių lyderiai Valonijos pėdomis, ar nepradės tartis „brexit“ sąlygomis gerokai griežčiau? CETA susitarimą turi ratifikuoti nacionalinių ES valstybių parlamentai.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.