infa.lt

2013.03.17 d. straipsnis

Kipro gyventojai skuba nusiimti pinigus iš savo sąskaitų ir jau nuo aušros pradėjo rinktis prie bankomatų, nes banko skyriai uždaryti iki antradienio. Prie bankomatų susidarė eilės, tačiau labai greitai indėlininkai pamatė, kad vieni bankomatai nedirba, o kituose galima nusiimti tik iki 600 €urų.

Kipro televizijos duomenimis, po keleto valandų suma, kurią galėjo nusiimti žmonės bankomatuose buvo sumažinta iki 200 €urų, perduoda „RIA Novosti“. Daugelyje bankomatų pinigai baigėsi visai. Centrinio kooperatinio banko direktorius Erotokritos Hlorakiotis pranešė, kad šeštadienį ryte buvo užšaldytos internetinės klientų aptarnavimo sistemos.

Kipre bankų indėlio mokestis sukėlė šoką, tačiau šalies finansų ministras Michalis Sarris pavadino šią priemonę istoriškai sunkiu, bet atsakingu sprendimu. Kipriečiai pasipiktinę ir Europos Sąjungos reikalavimu, kad sprendimas įsigaliotų jau nuo antradienio, kai po išeiginių ir švenčių atsidarys bankai, o indėlininkai iki to negalėtų nusiimti savo asmeninių lėšų.

Europos Centrinio banko direktorių tarybos narys nuo Vokietijos, Joerg’as Asmusas mano, kad, kad indėlių apmokestinimas Kipre yra tinkama priemonė, apskaičiuota būtent Kipro ekonomikai.

MIP pabrėžia, kad Vokietijos finansų ministras Volfgang’as  Schaeuble siūlė nurėžti depozitus gerokai daugiau – iki 40 procentų.

Kipras – Rusija: „Rami rusiško kapitalo prieplauka“, Kipras gaus finansinę pagalbą iš Euro-Sąjungos ir TVF (tarptautinio valiutos fondo) lygią 10 mlrd eurų. Pavyko išsiderėti tik tokią sumą, vietoje prašomų 17 mlrd. Informaciją, kaip praneša su nuoroda į Reuters RBK, patvirtino Euro-grupės vadovas Jeroen Deysselblum.

Mainais Kipras įsipareigojo įvykdyti eilę sąlygų ir viena iš jų, –  nuo kiekvienos sąskaitos, kurios indėlio suma viršija 100 tūkstančių €urų, bus nurašomas vienkartinis 9,9 proc. mokestis. Indėliams mažesniems nei ši suma bus nuskaitoma mažiau – 6,75 proc. Mainais indėlininkai gaus bankų akcijų, kurių vertė bus lygi „konfiskuotai“ sumai. Kad klientai nenusiimtų savo lėšų pasinaudodami „elektroninėmis“ piniginėmis, jau imtasi priemonių:  indėlių dalis, lygi konfiskuojamai sumai, įšaldoma banko sąskaitose. Vasario mėn. ataskaitoje tarptautinė reitingų agentūra Mody’s buvo įspėjusi, kad Kipro vyriausybė mainais į kreditus išnaudos visas galimybes, leidžiančias sumažinti valstybės skolą, net privataus sektoriaus nuostolių sąskaita.

Kipro jurisdikcijoje yra keletas tūkstančių rusiškų kompanijų laikančių bankų depozitinėse sąskaitose 19 milijardų €urų. Tai maždaug septyni procentai visų korporacinių rusų kompanijų depozitinių sąskaitų. 12 milijardų €urų, 2012 m. rugsėjo 1 duomenimis buvo laikoma rusiškų bankų sąskaitose. Be to, Rusijos piliečiai,- fiziniai asmenys, irgi laiko savo lėšas Kipro bankuose. Ekspertų vertinimu maždaug nuo 8 iki 35 mlrd €urų. Tokiu būdu tik fizinių asmenų nuostoliai gali siekti iki 3,5 mlrd €urų. Rusijos bankų filialai ir rusiškos kompanijos registruotos Kipre, taip pat praras iki 10 proc. nuo depozitų sumos. Kipro valdžia sulaužė savo pačios pažadus apie tai, kad €urozonos indėlininkai, finansinės stabilizacijos metu nenukentės.
–

2013.03.19 dieną (antradienį) kilus dideliam visuomenės (indėlininkų) pasipriešinimui Kipro parlamentas atitinkamai ir sureagavo – atmetė vieną iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos sąlygų – vienkartinį bankuose laikomų indėlių apmokestinimą. Matyt suprato, kad tai būtų pirmas ir paskutinis pasipinigavimas, po ko sektų Kipro bankų griūtis masiškai atsiimant dar išlikusius indėlius.

šaltinis: sarmatas.lt

Redakcijos komentaras:

Galų gale viskas baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Kipro bankų indėlininkai apmokėjo bankų nuostolius iš savos kišenės, nežiūrint į tai, kad Kipro politikai sakėsi to nedarys. Padarė. Kokią iš to galima daryti išvadą? Labai paprastą – bankai privatizuoja savo pelną, todėl visi bankininkai važinėjasi prabangiais automobiliais ir gyvena prabangiose vilose, kurias turi įvairiuose pasaulio kraštuose, tačiau nuostolius bankai nacionalizuoja, padalindami juos visiems šalies gyventojams arba, kaip Kipro atveju – banko indėlininkams. Kokiu būdu jie tai daro – juk bankai tai tik paprastos komercinės pelno įmonės, pagal įstatymą turinčios tokias pačias prievoles valstybei, kaip ir visos kitos pelno įstaigos? Bankų pelnai tokio dydžio, kad jie iš įstatymų leidėjų be didelio vargo nuperka sau naudingus įstatymus. Pagal įstatymą tai vadinama lobizmu, pamirštant sąvoką – politinė korupcija. Kol ji gyvuos – tol bankų nuostolius apmokės valstybių gyventojai.