Jeigu anksčiau privaloma karinė tarnyba buvo laikoma skaičiuojančiu paskutines dienas reiškiniu Europoje, tai dabar ji sugrįžta: apie jos pakartotinį įvedimą paskelbė Švedija, praneša Washington Post. Dar daugiau, šalis ketina pašaukti į ginkluotąsias pajėgas ir moteris.
Beje, pačioje Švedijoje tuo nieko labai nenustebino: ten jau seniai žodynuose įtraukti lytiškai neutralūs įvardžiai ir įkuriami tokio pat pobūdžio vaikų darželiai. Kaimyninėje Norvegijoje moterys šaukiamos į kariuomenę jau daugelį metų, nors visumoje tokių šalių pakankamai mažai (pavyzdžiui Izraelis).
Strategijos pasikeitimai Švedijoje iššaukti Rusijos baime, aiškina amerikiečių laikraštis. Šiaurės Europos šalyse laikoma, jog Maskvai prireiks suskaičiuotų valandų pradėti pilno masto įsiveržimą į jų šalis, juk Rusijos kariuomenėje tarnauja „keletas milijonų“.
Kaip ir Norvegijoje, Švedijoje planuojama sukurti kombinuotą sistemą: profesionalai lieka tarnauti kariuomenėje daugeliui metų, o šauktiniai – trumpam laikotarpiui. Tiesa, skirtingai, pavyzdžiui, nuo Izraelio, kur tarnyba privaloma, Norvegijoje šaukimas – savanoriškas. Kasmet kandidatų surenkama apie 60 tūkstančių žmonių, iš kurių į kariuomenę paimami apie 8 tūkstančiai – ir iki 20% šių žmonių sudaro moterys, aprašo Washington Post.
Atsakant į leidinio užklausą Norvegijos kariuomenės atstovai atsakė, jog moterų šaukimas ne tik lygių teisių ir lygių galimybių principų įgyvendinimas, bet ir galimybė sustiprinti ginkluotąsias pajėgas: „Reikalavimai operacijoms, aukštas specializacijos ir sudėtingumo šiam darbui lygmuo diktuoja būtinybę rinkti kiek galima platesnį šaukimą. Mes negalime sau leisti rinkimo proceso metu atmesti pusę gyventojų“. Didesnis lytinis subalansavimas, papildo norvegų kariškis, palankiau įtakoja darbinę atmosferą. Nors pasitaiko ir sunkumų, – pripažįsta jis: seksualinis priekabiavimas yra pagrindinė priežastis dėl kurios moterys palieka kariuomenę.
Švedija pradžioje įteisino moterų šaukimą 2010 metais, tačiau tais pačiais metais jis buvo atšauktas, kaip ir pats šaukimas. Kaip pastebi specialistai, kariuomenė pasirodė nepasiruošusi konkurencijai atviroje rinkoje, pavyzdžiui atlyginimų atžvilgiu. Jie taip pat nurodo į požiūrį visuomenėje, kad Švedijos kariuomenė pernelyg ilgai išlieka „lengvasvorė“, o taip pat į Rusijos grėsmės įtaką žmonių nuotaikoms. Sekant apklausų duomenimis, privalomo šaukimo į kariuomenę sugrąžinimą palaiko 70% švedų. Interviu Washington Post laikraščiui ekspertai pripažįsta, jog šaukimas į kariuomenę mažai įtakos šalies gynybinį pasirengimą, tačiau pasitarnaus jos vienijimo faktoriumi.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis