infa.lt

nalin.ru

GETTY images

Sekmadienį Vengrijoje įvyko referendumas migrantų-pabėgėlių klausimu ir jau yra suvesti išankstiniai balsavimo ir rinkėjų aktyvumo rezultatai. Referendumo klausimas piliečiams skambėjo taip: „Ar jūs sutinkate leisti Europos Sąjungai priimti sprendimus apie asmenų perkėlimą į Vengriją be parlamento sprendimo, kai tie asmenys nėra Vengrijos piliečiai?“

Trumpiau šnekant kalba ėjo apie priėmimą ar nepriėmimą idėjos dėl atvykstančių į Europos Sąjungą pabėgėlių paskirstymo ES šalims narėms pagal principą „padalijant mažomis porcijomis“, atitinkamai pagal Briuselio patvirtintas kvotas. Minimo principo įgyvendinimo pirmiausiai reikalauja Vokietija, prisiėmusi sau, kaip praeitais, taip ir šiais metais pagrindinį „migrantų smūgį“ ir pageidaujanti pasidalinti atvažiavusiais naujais „gyventojais“ su likusiomis ES šalimis.

Vakarykščio referendumo rezultatus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (dešinioji Fides partija) paskelbė triumfu.

Jo priešininkai rezultatą pavadino referendumo idėjos žlugimu.

Formaliai teisios abi pusės. Triumfas akivaizdus, kadangi 98% balsavusiųjų pasisakė būtent „prieš“ migrantus ir Briuselio teisę primesti kvotas.

Grynai iš techninės pusės akivaizdus ir žlugimas, kadangi dėl referendumo pripažinimo tikrai įvykusiu buvo reikalingas ne mažiau nei 50% registruotų rinkėjų dalyvavimas, o į rinkimų apylinkes atvyko tik 43%.

Tačiau yra vienas niuansas, paverčiantis net „neįvykusį“ referendumą Orbano pergale. Visas reikalas tame, kad 2003 metais Vengrija taip pat organizavo referendumą – dėl įstojimo į ES.

Tai štai: specialiai tam referendumui buvo pakeista šalies Konstitucija, ir specialiai tam referendumui būtinas rinkėjų aktyvumo slenkstis buvo nuleistas nuo 50 iki 25%.

Tada, 2003-iaisiais, 50% taip pat nepavyko surinkti – į rinkimų apylinkes atėjo tik 45% turinčių balso teisę vengrų. Tuo pačiu, už Europos Sąjungą pasisakė dauguma atėjusių – 83%.

Kitaip tariant, jei 2003 metais už Vengrijos (kurioje tada gyveno, beje, daugiau žmonių, nei dabar – virš 10 mln) narystę ES balsavo 3,056 mln rinkėjų – tai prieš migrantus ir Briuselio teisę juos skirstyti pagal kvotas 2016 metais nubalsavo 3,250 mln Vengrijos gyventojų.

Tokiu būdu, susiklostė įdomi situacija. Ignoruoti balsavimo rezultatų Vengrijos vadovybė niekaip negali, net, jeigu ir norėtų – o ji nenori. Iš kitos pusės, Europos Sąjunga turi formalų pagrindą nelaikyti vengrų valios pasireiškimo įvykusiu, tai yra, kažkokio „finalinio kozirio“ migrantų klausimu Vengrija neturi.

Viso to rezultate pusės lieka „prie savų“, o vidinis Europos skilimas tik didėja.

Prie to, kas jau pasakytą telieka pridėti, jog, nors praeitų metų migracijos piką (1,3 mln), ES ir Turkijos sandėrio dėka pavyko sumažinti, šiais metais laukiama atvykstant apie 0,5-0,6 mln naujų pabėgėlių.

O, jeigu turėsime omenyje, kad Vengrija turėjo priimti viso tik 1,6 tūkstančio migrantų iš 160 tūkstančių, kuriuos prieš metus susitarė paskirstyti, tačiau nepaskirstė ES – galima užtikrinai konstatuoti: mechanizmas užstrigo.

Tai yra: a) pabėgėliai ir toliau kaupiasi Italijoje ir dalinai Graikijoje. b) Sprendimo Europos Sąjunga neturi.

Na ir dar vienas įdomus faktas. Tai trečias referendumas Europos Sąjungoje per metus (anksčiau buvo „Brexit“ ir olandų referendumas dėl Ukrainos asociacijos su ES). Ir tai trečiasis referendumas, kai Europos tautos aiškiai pasisako prieš Europos Sąjungos politiką.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.