Pasaulis kasdien tobulėja, sukurdamas ir atrasdamas kažką naujo, ir be šių pasiekimų mes nebūtume taip toli pasistūmėję. Mokslininkai, tyrinėtojai, išradėjai ir dizaineriai visame pasaulyje stengiasi sukurti tai, kas palengvintų mūsų gyvenimą ir padarytų jį įdomesniu.
Štai keletas ateities technologijų, kurios mūsų gyvenimą pakelia į aukštesnį lygmenį:
1. Biošaldytuvai
Rusijos dizaineris pasiūlė šaldytuvo koncepciją, pavadintą „Bio Robot Refrigerator“, kuris maistą atvėsina naudodamas biopolimerinį gelį. Jame nėra lentynėlių, skyrių ir durų – tereikia paprasčiausiai įsprausti maistą į gelį.
Idėją Jurijus Dmitrijevas pasiūlė konkursui Electrolux Design Lab. Šaldytuvas sunaudoja tik 8 procentus namo energijos kontroliniam skydui maitinti, o faktiniam šaldymui jam energijos nereikia visiškai.
Šaldytuvo biopolimerinis gelis naudoja šviesą, generuojamą esant žemai temperatūrai, kad išsaugotų produktus. Gelis yra bekvapis ir nelipnus, o šaldytuvą galima pakabinti ant sienos ar pastatyti ant lentynos.
2. Ypatingai spartus 5G internetas iš nepilotuojamų skraidančių aparatų su saulės baterijomis.
Kompanija Google kuria dronus, maitinamus saulės baterijomis, kurie galėtų tiekti greitaeigį internetą. Šis projektas vadinasi Project Skybender. Teoriškai nepilotuojami aparatai turėtų tiekti interneto paslaugas 40 kartų greičiau, nei 4G ryšys – vieną gigabaitą per sekundę.
Paslaugos tiekimui projekte numatyta naudoti milimetrinių bangų ryšį, kadangi dabartinis bangų spektras, skirtas perduoti mobiliam ryšiui yra perkrautas.
Bet šios bangos turi trumpesnį diapazoną, nei mobilusis 4G signalas. Kompanija Google sprendžia šias technines problemas, ir jei pavyks jas išspręsti, greitai atsiras dar nebūto spartumo internetas.
3. 5D diskai amžinam daugybės terabaitų duomenų saugojimui
Išradėjai sukūrė 5D diską, įrašantį duomenis 5 išmatavimuose ir galintį laikyti informaciją milijardus metų. Jis gali saugoti 360 terabaitų duomenų ir išlaikyti iki 1000 laipsnių temperatūrą.
Failai diske sudaryti iš trijų sluoksnių nanotaškų. Penki disko matavimai – taškų dydis ir orientacija, o taipogi jų padėtis 3 matavimuose. Kai šviesa pereina per diską, taškai keičia šviesos poliarizaciją, ji nuskaitoma mikroskopu ir poliarizatoriumi.
Komanda iš Sauthemptono, kuri sukūrė šį diską, sugebėjo į jį įrašyti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Niutono „Optiką“, Magna Cartą ir Bibliją. Po kelerių metų toks diskas jau nebebus eksperimentas, o kasdienis duomenų saugojimo įrenginys.
4. Deguonies dalelių injekcijos
Mokslininkai iš Bostono vaikų ligoninės sukūrė mikrodaleles, pripildytas deguonimi, kurias galima įvesti į kraujotaką – jų dėka žmogus gali išgyventi net tuomet, kai negali kvėpuoti.
Mikrodalelės susideda iš vieno lipidų sluoksnio kapsulių, kurias supa nedidelis deguonies burbulas. 2-4 mikrometrų dydžio kapsulės kabo skystyje, kuris kontroliuoja jų dydį, kadangi dieli burbulai gali būti pavojingi.
Po injekcijos kapsulės, susidūrusios su raudonaisiais kraujo kūneliais perduoda deguonį. Naudojantis šiuo metodu pavyko į kraują įvesti 70 procentų deguonies.
5. Povandeniniai transporto tuneliai
Norvegijoje planuojama statyti pirmuosius pasaulyje povandeninius plaukiojančius tiltus – tam bus panaudoti dideli vamzdžiai, kurių pločio pakanka dviem transporto juostoms, jie bus panardinti į 30 metrų gylį.
Kadangi Norvegijoje yra antžeminio transporto problema, tai buvo nuspręsta padirbėti kuriant povandeninius tiltus. Tikimasi, jog projektas, kuriam jau išleista 25 milijardai dolerių, bus baigtas 2035 metais.
Dar liko įvertinti ir kitus faktorius – pavyzdžiui vėjo, bangų ir stiprių srovių poveikį tiltams.
6. Bioliuminescenciniai medžiai
Išradėjų grupė nusprendė sukurti bioliuminescencinius medžius, pasitelkę fermentą, aptinkamą kai kurių medūzų ir jonvabalių organizmuose.
Tokie medžiai apšvies gatves ir padės pėstiesiems geriau matyti naktį. Šio projekto dėka jau pavyko sukurti augalą, šviečiantį tamsoje. Kitas žingsnis – medžiai, apšviečiantys gatves.
7. Televizoriai, susivyniojantys į ruloną
Kompanija LG sukūrė televizorių, galintį susivynioti į ruloną kaip popierius.
Televizoriuose polimerų organikos pagrindu panaudota šviesos diodų technologija, sudaranti galimybę keisti ekrano storį.
Be LG, kiti stambūs televizorių gamintojai, tokie kaip Samsung, Sony ir Mitsubishi kuria ekranus, kurie bus lankstūs ir portatyviniai.
8. Bioninis lęšis, leidžiantis matyti daugiau, nei paprasta žmogaus akis.
Kanados gydytojas ruošiasi atlikti „bioninio lęšio“ testus – po neskausmingos 8 minutes trunkančios operacijos jis 3 kartus pagerina šimtaprocentinę regą.
Naujasis lęšis pasirodys jau 2017 metais – jis pagerins natūralaus akies lęšiuko darbą. Operacijos metu švirkštas kartu su fiziologiniu tirpalu į akį įterpia lęšį, po 10 sekundžių lęšis išsitiesina bei įsitaiso priešais akies lęšiuką. Taip jis koreguoja regą.
9. Purškiami drabužiai
Ispanų dizaineris Manelis Toresas (Manel Torres) sukūrė pirmąjį pasaulyje drabužį-purškiklį. Galite užpurkšto jo ant bet kurios kūno dalies, po to nusivilkti, išskalbti ir vėl dėvėti.
Pirškalas pagamintas iš specialių audinių, sumaišytų su polimerais, kurie suteikia audiniui elastingumo ir patvarumo. Ši technologija padės dizaineriams kuriant unikalius originalaus dizaino daiktus.
10. Portretai iš DNR
Studentė Hiter Diui-Hagborg (Heather Dewey-Hagborg) kuria 3D portretus iš DNR, kuriuos ima nuo gatvėje rastų cigarečių nuorūkų ir kramtomos gumos.
DNR seką ji įveda į kompiuterinę programą, kuri iš to pavyzdžio sukuria žmogaus atvaizdą. Dažniausiai šio proceso metu gaunamas 25-mečio žmogaus versija. Vėliau pagal šį modelį atspausdinamas natūralaus dydžio 3D portretas.
11. Apsipirkimas virtualioje tikrovėje
Viena tokių parduotuvių buvo atidaryta Pietų Korėjos geležinkelio stotyje – ten galima užsisakyti prekę nufotografavus brūkšninį kodą ir jūsų pirkiniai bus pristatyti į namus.
Parduotuvių tinklas Homeplus įrengė šešias duris-ekranus su natūralaus dydžio lentynomis, pilnomis prekių, kurias perkame prekybos centre. Po kiekviena preke yra brūkšninis kodas, kurį specialia programėle galima nuskenuoti ir išsiųsti.
Užsakymus stotyje galite atlikti pakeliui į darbą, o prekes pristatys jums į namus vakare.
12. Autonominiai automobiliai
Tikimasi, jog 2020 metais pasaulyje bus apie 10 milijonų nevairuojamų automobilių.
Daugelis automobilių gamintojų jau pradėjo diegti kai kurias automatinio vairavimo funkcijas į savo gaminius.
Taipogi yra daugybė kompanijų, bandančių sukurti technologijas, kurios vairuotų automobilius – pavyzdžiui, Google, kuri paskelbė apie savo autonominio automobilio prototipą. Visiškai autonomišką automobilį tikimasi išvysti 2019 metais.
13. Miestas po kupolu
Dubajuje statomas prekybos centras „Mall of the World“, kurį gaubia kupolas, kontroliuojantis vidaus klimatą ir tiekiantis kondicionuotą orą.
Kompleksas užims 4,46 kv. kilometrų dydžio plotą – jame įsikurs didelis grožio ir sveikatos centras, kultūros bei pramogų rajonas, 20 tūkstančių vietų viešbutis ir daugelis kitų objektų. Tai bus didžiausias prekybos centras su uždaru teminiu parku.
14. Dirbtiniai lapai, perdirbantys anglies dioksidą ir saulės šviesą į degalus
Mokslininkai sukūrė naujus saulės elementus, anglies dioksidą, esantį atmosferoje Saulės šviesos pagalba perdirbančius į degalus.
Nors buvo daug bandymų kaip nors panaudoti perdirbtą anglies dioksidą, pirmą kartą sukurtas realus būdas. Skirtingai, nei kitos technologijos, kurioms reikalingi taurieji metalai, tokie kaip sidabras, šis metodas naudoja medžiagą, pagamintą volframo pagrindu – tai 20 kartų pigiau ir veikia 1000 kartų greičiau.
Šie saulės elementai naudoja atmosferoje esantį anglies dioksidą ir perdirba jį į sintetines dujas – dujų pavidalo vandenilio ir anglies monoksido mišinį, kurį galima tiesiog deginti arba perdirbti į degalus.
15. Plazminis jėgos laukas, apsaugantis automobilius nuo nelaimingų atsitikimų ir susidūrimų
Kompanija Boeing užpatentavo plazminio jėgos lauko sukūrimo metodą – tam, kad būtų sugertos smūgių bangos, reikia greitai įkaitinti orą.
Jėgos lauką bus galima generuoti lazeriais arba mikrobangų spinduliais. Sukurta plazma yra oras, įkaitintas iki aukštesnės temperatūros, nei kitokio tankio ir sudėties esantis oras aplinkui. Kompanijos manymu, jis sugebės atremti ir sugerti sprogimo sugeneruotą energiją ir apsaugos tuos, kurie bus lauko viduje.
Jei technologiją pavyks įgyvendinti, tai lems revoliucingą karinės srities vystymąsi.
16. Plaukiojantys miestai
Plaukiojantis ekopolis, pavadintas Lilypad – toks yra Vincento Kalebo (Vincent Callebaut) pasiūlymas, sprendžiantis klimato kaitos problemas dėl pakilusio jūros lygio. Miestas gali apgyvendinti 50 000 žmonių panaudodamas atsinaujinančius energijos šaltinius.
Plaukiojančią struktūrą sudaro trys „lapeliai“ ir trys kalnai, supantys dirbtinę lagūną centre, kuri surenka ir valo vandenį.
Miestas naudoja vėjo, Saulės, potvynių energiją ir kitus alternatyvius energijos šaltinius ir netgi surenka lietaus vandenį.
17. 3D organų spausdinimas persodinimo operacijoms
Mokslininkai kuria technologiją, leidžiančią spausdinti gyvybiškai veiksmingus organus, kuriuos galima būtų panaudoti persodinimo operacijų metu.
3D spausdinimo technologija jau dabar yra gerokai pažengusi į priekį. Ji naudoja kasetes, pripildytas suspensija iš gyvų ląstelių bei protinguoju geliu, kuris suteikia struktūrą ir formuoja biologinį audinį. Atspausdinus, gelis atvėsinamas ir išplaunamas, pasilieka tik ląstelės.
Mokslininkai sprendžia problemas, kilusias dėl kūrimo tokių organų, kurie galėtų imituoti tikrų, žmogaus kūne išaugintų organų veiklą. Kai tik šie sunkumai bus įveikti, žmonėms nebereikės nerimauti belaukiant donoro.
18. Bioniniai vabzdžiai
Mokslininkai kuria bionines priemones vabzdžiams, kuriais būtų galima juos valdyti ir taip panaudoti žmonių paieškai po žemės drebėjimų ar kitų stichinių nelaimių.
Pavyzdžiui, tarakono ūselius prijungia prie mažų radijo imtuvų, pritvirtintų ant nugaros. Vabzdžiai naudojasi ūseliais taip pat, kaip aklas žmogus lazdele – sužinoti, kas yra priekyje.
Tyrinėtojai kontroliuoja vabzdžių judesius į ūselius perduodami elektros impulsus.
19. Galėsite įrašinėti savo sapnus
Mokslininkams pavyko atkurti Youtube filmukų vaizdus, skenuojant juos žiūrinčio žmogaus vizualinius smegenų centrus. Ateityje technologija pažengs tiek, kad bus galima įrašinėti sapnus.
Trijų projekte dalyvavusių komandos narių smegenis skenavo funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos pagalba, tuo metu jie žiūrėjo vaizdo įrašus Youtube. Vėliau tyrinėtojai interpretavo duomenis pasitelkę matematinį modelį, kuris yra savotiškas smegenų žodynas. Žodynas atkurdavo tai, ką tuo metu matė dalyviai, skenuodamas tuos vaizdo įrašus, kurie kėlė didžiausią smegenų aktyvumą.
Nors rezultatas ir nėra labai ryškus, ateityje mokslininkai tikisi technologiją patobulinti.
20. Nežemiškos gyvybės kosmose paieškos
Kinijoje baigiamas statyti didžiausias pasaulyje radijo teleskopas „FAST“, kurio reflektorius yra 30 futbolo stadionų dydžio ir susideda iš 4450 panelių. Jis skirtas nežemiškos civilizacijos paieškai.
Specialistai milžinišką teleskopą stato Guičžou provincijoje Kinijoje – jo diametras yra 300 metrų didesnis už Puerto Riko Aresibo observatoriją. Kinų teleskopo diametras – 500 metrų ir perimetras – 1,6 kilometro, norint jį apeiti prireikia 40 minučių.
Kaip teigia tyrinėtojai, toks teleskopas padės mums geriau stebėti kosmosą.
Prizas: Gyvenimas iki 1000 metų
Kembridžo gerontologas Obris de Grėjus (Aubrey de Grey) mano, jog jeigu technologijos vystysis tokiu pat greičiu, visiškai įmanoma, kad jau egzistuoja žmogus, kuris išgyvens iki 1000 metų.
Tyrinėtojas kuria terapiją, naikinsiančią nebesidalijančias ląsteles, taip sudarydama sąlygas daugintis ir atsinaujinti sveikosioms. Terapija leis 60-mečiams išlikti tokiais pat dar 30 metų, kol jiems nesukaks 90. Procesą galima kartoti iki 120 metų ar 150 ir taip toliau.
Ponas Grėjus teigia, jog šis metodas gali pradėti veikti jau po 6-8 metų. Taigi, visiškai įmanoma, kad ateityje žmogus visgi atras amžinos jaunystės eliksyrą. nemirtingumas
pagal matveychev-oleg.livejournal.com parengė: Darius Dimbelis
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis