infa.lt

(„Parlamentnilisty.cz„, Čekija)

Voislavas Šešelis (Vojislav Šešelj) – serbų politikas, garsus savo bekompromisiais ir aštriais pasisakymais, beveik 12 metų praleidęs Hagos tribunolo kalėjime pagal bylą dėl buvusios Jugoslavijos. Neseniai portalui parlamentnilisty.cz, vieninteliam čekų leidiniui, jis davė ilgą ir atvirą interviu. Anksčiau laiko išlaisvintas politikas kalbėjo ne tik apie bylą, tačiau ir komentavo Čekijos politiką, padėtį pasaulyje, taip pat JAV ir Rusijos bei Čekijos ir jos prezidento Milošo Zemano veiksmus. Voislavas Šešelis taipogi įvertino ir buvusį prezidentą Havelą.

Parlamentni Listy: Jūs beveik 12 metų praleidote Hagos tribunolo kalėjime. Kaip manote dabar, kuo baigsis jūsų byla? Ar artimiausiu metu bus paskelbtas nuosprendis, ar, kaip mano kritikai, jumis tiesiog atsikratė, kad daugiau nereikėtų imtis šios bylos?

Voislavas Šešelis: Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad apie tai negalvoju. Hagos teisme pasiekiau tai, ko norėjau – nugalėjau. Ir daugelis yra įsitikinę, kad aš iš tikro nugalėjau. Koks bus jų verdiktas – nėra svarbu. Koks jis bebūtų, jis nesirems teise, kadangi aš paneigiau visus įrodymus bei visus netikrus liudininkus. Tai užtruko ilgiau, nei tikėjausi, tačiau esu visiškai patenkintas rezultatu. Manau, kad pasiekiau daug, tuo ir didžiuojuosi.

– Jau daug kartų tai minėjote, bet, vis dėl to, ką manote apie tą tribunolą ir apskritai apie jo vaidmenį.

– Hagos tribunolas – tarptautinis instrumentas, sumanytas teisti tuos, kurie pasisako prieš Amerikos geostrateginius interesus. Ir, kad tai įgyvendintų, jie turėjo Balkanuose išaiškinti kokius nors siaubingus nusikaltimus. Du didžiausi buvo Vukovar ir Srebrenica. Paaiškėjo, kad visa tai buvo užsakyta iš užsienio. Mano bylos proceso metu man pavyko įrodyti, kad Vakarų spec. tarnybos mokėjo konkretiems asmenims, kurie darė tuos nusikaltimus. Ir nurodžiau jų vardus. O koks gi amerikiečių tikslas? Jų tikslas buvo gauti instrumentą, kuriuo jie ateityje galėtų bauginti politikus visame pasaulyje. Kad galėtų juos gąsdinti tuo, kas jiems atsitiks, jei jie užims priešingą poziciją. Visa ankstesnė Hagos tribunolo teisminė praktika – gėda pačiai tarptautinės kriminalinės teisės idėjai.

– Tribunolas iki šiol dar tiria keletą nebaigtų bylų, tokias kaip generolo Ratko Mladičiaus, buvusio Bosnijos ir Serbijos prezidento Radovano Karadžičiaus bei Gorano Chadžičiaus. Nenoriu klausti, kokios jūsų prognozės dėl šių bylų, tačiau gal būt jūs tikitės, kad greitu laiku JTO lygyje į ginčą įsijungs Rusija ir tars savo žodį? Kai kurios praeities detalės jau kėlė tokių minčių…

– Nežinau. Ne, nemanau. Man rodos, Rusijai jau per vėlu įsijungti. Kai mano kolegos klausė aukštų Rusijos diplomatų, kodėl jie nereagavo anksčiau ir nevetavo, tie atsakė, kad jie buvo tam pasirengę, tačiau vyriausybė Belgrade nenorėjo, kad jie taip pasielgtų, jie (Belgradas – vert. pastaba) netgi buvo prieš. Belgrado vyriausybė buvo provakarietiška, išdavikiška ir pati išduodavo serbų politikus ir generolus Hagai.

Dabar jau nebėra ko vetuoti, kadangi jau suformuotas pereinamasis instrumentas, taip vadinamas tarptautinis mechanizmas
(https://en.wikipedia.org/wiki/Mechanism_for_International_Criminal_Tribunals). O kalbant apie tuos tris finalinius procesus, kurie laikomi pagrindiniais, tai manau, kad Karadžičius teisus, nusprendęs gintis pats. Tai leido jam pačiam apklausti liudininkus ir pridėti prie bylos eilę svarbių dokumentų. Aš jo vietoje būčiau gerokai agresyvesnis. Agresyvesnis, nei savo paties byloje. Tai būtų suveikę. Jis buvo labai konstruktyvus, tačiau procesas baigėsi ir dabar jis laukia nuosprendžio. Ir man rodosi, kad nieko gero jam tai nežada.

Mladičius jau nebetinkamas teismui: jam buvo du sunkūs insultai. Fiziškai jis pasveiko, tiesa, dar blogai veikia dešinė ranka. Jis juda, vaikšto, bet smegenys yra pažeistos. Jis gali atlikti kai kuriuos veiksmus, žaidžia šachmatais, gali, sakykim, kalbėtis, tačiau jis negeba valdyti savo procesų. Jis negali susikoncentruoti daugiau nei penkioms minutėms. Ir joks pasaulio teismas jo neteis. Chalžičius sunkiai serga ir, manau, jis greitai grįš į Belgradą. Jam sunki smegenų vėžio forma. Neseniai jis padavė oficialų prašymą ir, manau, jį paleis. Deja, bet gydytojai sako, kad jam neliko jokios vilties.

– Grįžkime prie jūsų ir jūsų politinės veiklos. Kaip manote, ar per tuos beveik 12 metų Serbija pasikeitė?

– Deja, ji pasikeitė į bloga. Vyriausybėje vienas kitą keičia provakarietiški išdavikai. Nei viena vyriausybė tautai neatnešė nieko gero. Ekonomiškai mes grimzdome į dugną. Didėjo socialinis skurdas. Apskritai, žmonės jau nebemato jokių prošvaisčių. Dabartinė vyriausybė – pati blogiausia. Ir tai – Tomislavo Nikoličiaus ir Aleksandro Bučičiaus vyriausybė, tų, kurie, deja, yra iš mūsų gretų. Jie buvo didžiausi Serbijos radikalų partijos funkcionieriai, vergaujantys šantažui, pinigams, pažadams, todėl Vakarai ir palaikė juos kelyje į valdžią. Tačiau jie nesupranta, kad jų vaidmuo – „vienkartinis“. Kad Serbija niekada galutinai neatiduos Kosovo ir Metochijos. O paskui jų „galiojimo laikas“ baigsis ir jie išeis. Jau dabar tai matosi serbų visuomenėje.

– Teigiate, kad ši vyriausybė – visų blogiausia, ir kad žmonės nemato jokių prošvaisčių. Ką sakote žmonėms ir kaip reaguojate į vyriausybės pareiškimus, kad prošvaistė – planuojamas įstojimas į ES?

– Įstojimas į ES serbams reikštų pražūtį. Mes turime tam aiškius įrodymus – Bulgariją ir Rumuniją. Aš negaliu lyginti Čekijos ir Serbijos, kadangi Čekijos Respublika visada buvo išsivysčiusi pramonės valstybė. Tačiau nesu įsitikinęs, kad čekai patenkinti būdami Europos sąjungos nariais. Nors, lyginti mes negalime nei pagal socialinius, nei pagal ekonominius rodiklius. Serbija niekada nebuvo tokia išsivysčiusi. Todėl mes lyginame save su Bulgarija ir Rumunija. Nei Rumunija, nei Bulgarija nekentėjo nuo karo ir sankcijų. Jos nematė blokadų, tačiau šiandien atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei Serbija. Įstojimas į ES jiems buvo pražūtingas.

1999 Kovo 24-ą, NATO pradėjo ex SR Jugoslavijos (šiandien Serbija su Kosovu ir Juodkalnija) bombardavimą, kuris truko 78 dienas. „Gailestingas angelas” (NATO vadinama operacija) „pagalbos” metu žuvo daugiau kaip 2500 civilių gyventojų.

Jie buvo priimti į ES dėl įstojimo į NATO, kad amerikiečiai galėtų čia įkurti savo karines bazes. Juos priėmė ir paliko likimo valiai. Jūs matote, ką daro dabartinė Bulgarijos vyriausybė, vadovaujama Boiko Borisovo. Jie atsisakė priimti 12 milijardų eurų, spaudžiami amerikiečių ir europiečių. O mainais jie negaus nieko. Ir šių pinigų jie atsisakė dėl trijų priežasčių. Jie užblokavo „Pietų srautą“, taip neleisdami juo naudotis Serbijai, Vengrijai ir visai Centrinei Europai. Jie taip pat atsisakė AE „Kozloduj“ rekonstrukcijos bei atsisakė rekonstruoti naftotiekį, einantį Juodąja jūra per Bulgariją į Graikiją.

Ir ką jie už tai gavo? Nieko! O juk tie 12 milijardų Bulgarijai reikštų daugybę darbo vietų ir, pagaliau, aukštesnį pragyvenimo lygį ir taip toliau… Mes nenorime į ES. Serbų radikalų partija – vienintelė Serbijos partija, kuri nuo pat pradžių buvo prieš ES. Mes norime lygiateisio bendradarbiavimo.

Mes matome perspektyvą integracijoje su Rusija. Šiandien tai jau nebe ta Rusija, iš kurios pas mus ir pas jus atėjo komunizmas. Ši Rusija pilna jėgų, ir ji vis stiprėja. Šito išsigando amerikiečiai ir kitos Vakarų šalys, todėl jie bando nusilpninti Kremlių sankcijomis, blokadomis ir kitais dalykais, tačiau jie nieko nelaimės. Rusijos ekonominė perspektyva yra gerokai platesnė. Rusija – slaviška šalis, ji neturi tokių ambicijų, kaip JAV – noro valdyti pasaulį, užkariauti ir pavergti. Tarybų Sąjungos laikais viskas buvo kitaip, tačiau komunizmas Rusijos taip ir nesugebėjo pavergti…

Ir reikia nepamiršti, kad komunizmą Rusijai pakišo Vakarai. Leniną į Petrogradą atvežė iš Šveicarijos vokišku traukiniu už Anglijos pinigus, kad jis ten sukeltų komunistinę revoliuciją.

– Kalbant apie jau minėtą proeuropietišką Serbijos vyriausybės kelią, jūsų manymu – kai klausimas dėl stojimo į ES bus keliamas, kaip į tai reaguos eiliniai piliečiai?

– Manau, Serbija niekada neįstos į ES, kadangi pati ES iki to laiko subyrės. Antra, mes padarysime viską, kad nuverstume šį režimą. Jei valdžioje bus Serbijos radikalų partija, mes tuojau pat sustabdysime integraciją į ES. Tačiau mes nenorime nutraukti bendradarbiavimo su šalimis – ES narėmis, jei tai vyks lygiomis teisėmis. Dabar, po SYRIZA koalicijos pergalės Graikijos rinkimuose, esu nusiteikęs optimistiškai. Ir tikiuosi, kad artimiausiu metu „atsibus“ ispanai, portugalai, italai ir paskelbs skolų moratoriumą. O tada kils pačios ES išlikimo klausimas. Čekija taip pat nepatenkinta. Ir Vengrija. Šios šalys taip pat ims elgtis kitaip, nei dabar. Tai, manau, yra daugiau, nei efektas po pergalės Graikijos rinkimuose.

– Kokia jūsų bendra nuomonė apie ES kaip apie geopolitinį žaidėją? Kadangi ir pas mus yra manoma, kad Ukrainos krizės metu tapo aišku, jog Europos Sąjunga visiškai neįgali ir tik kartoja tai, ką daro Jungtinės Valstijos…

– Sukilimą Ukrainoje organizavo amerikiečiai. Nėra jokių abejonių. Maištininkai nuvertė teisėtą valdžią. Į valdžią atėjo nacistai iš Vakarų Ukrainos. Šiandien Ukraina lieja kraują dėl svetimų interesų. Kas yra geriau Ukrainai? Įstoti į Muitų sąjungą su Rusija. Įstoti į Eurazijos sąjungą. Ką tai jai duotų? Gerokai pigesnes dujas, gerokai pigesnę naftą, pakankamai kitokių žaliavų, milžinišką Rusijos rinką ir rinkas Kazachstane bei kitose šalyse.

Viso to Ukraina šiandien neteko pasikeitus politiniam elitui, o blogiausia tai, kad šalį valdo Vakarų Ukrainos nacistai. Tie patys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais stojo į Hitlerio pusę. Dėl to ukrainiečiai kenčia ir žūsta: kare jau žuvo daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių. Bet aš manau, kad viską nusvers patriotizmo faktorius, ir Ukraina atsikratys to vakarietiško balasto.

– Kaip komentuotumėte tai, kad Europos Sąjungai ar Vakarams, iš tikro, visai nesvarbu, kad valdžioje Kijeve yra žmonės su pažiūromis, kurias daugelis vadina tiesiog fašistinėmis?

– Vakarų valstybės padėjo Hitleriui ateiti į valdžią. Tai istoriškai įrodyta. Jie padarė tai, kadangi manė, jog jis eis į rytus prieš Tarybų Sąjungą. Bet štai Hitleris, tuo pačiu tapo grėsme ir patiems Vakarams. Kai Hitleris okupavo Čekiją, Vakarų valstybės stebėjo tai abejingai. Čekai pasidavė ir atidavė Hitleriui Sudetus, be kurių gintis negalėjo, nes ten buvo visos gynybos linijos ir įtvirtinimai.

Tik Lenkijos atveju Vakarai sujudo, tačiau tik formaliai. Vakarai nenorėjo kariauti: paskelbė karą Hitleriui ir atsitraukė. Hitleris akimirksniu, blickrygu okupavo visą Prancūziją. Ir tik tada, kai kilo grėsmė Anglijos interesams, padėtis ėmė keistis. Taip kad jiems nacistai netrukdo. Juk ir Kroatijoje į valdžią jie atvedė ustašus – Franjo Tudžmano partiją (fašistų partiją, pavaldžią Hitlerio Vokietijai – red. pastaba). Juos atvedė į valdžią, kadangi tai atitinka Vakarų interesus. Jie atstatė ustašų režimą Kroatijoje, kadangi tai atitinka Vakarų interesus. Jie išvijo beveik visus serbus, kurie ten gyveno.

– Taigi, jūs manote, kad Ukrainoje atsitiks taip: rytai, kurių jau dabar nekontroliuoja Kijevas, kažkokiu būdu prisijungs prie Rusijos? Ar vis dėl to – apie tai dažnai rašo ir čekų spauda – yra rizikos, kad visa tai išprovokuos dar didesnį karą, ir ne tik Ukrainoje?

– Kariauja dvi pusės. Manau, kad Novorosija, tiksliau Donecko ir Lugansko respublikos neprisijungs prie Rusijos. Procesas Ukrainoje kaip ir anksčiau judės viena linkme, kadangi daugiau nei pusę Ukrainos gyventojų sudaro rusai – etniniai rusai ir daugiausia prorusiški gyventojai. Ir ukrainiečiai niekada nebuvo rusų priešai, jei neskaitytume tų nacionalistiškai nusiteikusių grupių iš vakarų. Manau, kad Ukraina pralaimės šitą karą su Lugansku ir Donecku. Ir kad patriotai kituose regionuose įsidrąsins ir sukils. Ukraina negali atlikti mobilizacijos. Neseniai ten norėjo pašaukti 100 tūkstančių karių, bet jiems nesigavo. O savanorių kiekis mažėja nuo 22 % iki 6 %, o dabar jau iki 3 %. Niekas Ukrainoje nenori kariauti ukrainiečių pusėje už dabartinį režimą.

O rusų pusėje žmonės pasiruošę kovoti ir mirti. Štai koks skirtumas. Manau, kad Ukrainos režimas žlugs. Šalyje įvyks perversmas ir tada Ukraina ims konsoliduotis. Ji išliks vieninga valstybe. Tiesa, nereikia savęs apgaudinėti, manant, kad Krymas grįš Ukrainai. Jis negali, jis rusiškas ir visada buvo Rusijos teritorijos dalimi.

1954 metų dekretu komunistai atskyrė jį nuo Rusijos Federacijos ir prijungė prie Ukrainos. Viens, du ir viskas. O aš, būdamas ir rusų ir ukrainiečių draugu, noriu, kad Ukraina išsilaisvintų nuo dabartinio režimo, kad į valdžią ateitų Ukrainos patriotai, kad Ukraina taptų viena iš jėgų broliškų slavų tautų bendrijoje. To paties linkiu čekams, slovakams, serbams ir bulgarams… Nevardinau lenkų, kadangi manau, jog su jais tai nėra įmanoma.

– Ką manote apie sankcijas Rusijai dėl Ukrainos? Apie tai, kad, daugelio nuomone, jos kenkia labiau Europos Sąjungai, nei Rusijai?

– Iš tikro, daugiau praranda ES. Europa neteko neįtikėtino dydžio rinkos. Europa nebeturi kur vežti savo maisto produktų. O kokias pasekmes tai sukels Rusijai? Iš pradžių ji turės problemų, bet vėliau ji ims plėsti savo maisto pramonę, taip palaikydami savo gamybą. Juk rusiškų prekių kaina pakils. Taip jie palaikys savo pramonę – elektronikos ir automobilių, o ir visa kita… Rusija orientuosis į bendradarbiavimą su kitomis šalimis. O Europa kenkia pati sau. Tai, kas iš tikro kenkia Rusijai, tai – žema naftos ir dujų kaina. Tai amerikiečiai daro dirbtinai, kadangi jie dominuoja Persijos įlankos valstybėse, pirmiausia – Saudo Arabijoje. Sauditai atsisakė milžiniško pelno, kad pasitarnautų amerikiečiams. O Amerika… naftos kaina jau krito žemiau už tą, kuri dar pakenčiama Amerikos gamintojams jų pačių teritorijoje. O tas didžiulis skalūnų dujų kiekis, atsiradęs dabar, jau kelia abejonių. Todėl, kad nafta iš skalūnų po 50 dolerių už barelį – neatsiperka. Be to, reikia nepamiršti ir nuostolio gamtai, kurį daro jos išgavimas.

– Imkimės kitos temos. Po teroristinio išpuolio Paryžiuje, Charlie Hebdo žurnalo redakcijoje, pasigirdo kalbos apie pavojingą islamizmą Europoje. Ką apie tai manote?

– Tai Vakarų valstybių kaltė. Kai tai atitiko jų interesus, jos palaikė islamo fundamentalizmą ir terorizmą. Tai aiškiai matėsi Afganistane. Rusijos, tiksliau TSRS intervencijos į Afganistaną metu, amerikiečiai kūrė tas islamo organizacijas bei jas apginklavo. Tarp jų buvo ir Al Qaeda. Tarybų Sąjunga išvedė karius iš Afganistano ir į valdžią atėjo islamistai. Ir dabar jie grasina visam pasauliui. Lygiai tas pats buvo ir Artimuosiuose Rytuose.

Kas sukūrė Islamo valstybę? Juk ji neatsirado iš niekur. Ją sukūrė amerikiečiai. Anksčiau Irake buvo labai civilizuotas Sadamo Huseino režimas. Žiūrint Europos sistemos akimis, tai nebuvo demokratija. O kas ten gali įtvirtinti europietiško tipo demokratiją? Niekas. Tačiau tai buvo civilizuotas ir pasaulietinis režimas. Sadamas Huseinas savo valstybėje sunaikino islamo fundamentalizmą.

Sirija – taip pat pasaulietinė valstybė. Ir staiga amerikiečiai palaiko toje šalyje sukilimą, kurį pradeda fundamentalistai. Tą patį jie padarė Libijoje. O kas dabar vyksta Libijoje? Ten vienos problemos. Kol ten buvo Kadafis, Libija gyveno pakankamai ramiai. Jis skyrė didelius pinigus socialinėms išmokoms, visi turėjo būstus, nemokamą elektrą, nemokamą naftą, išsilavinimą ir t. t. Ką jie turi dabar? Karą, kuriame viena prieš kitą kovoja teroristinės gaujos. O į ką ji pavertė Egiptą? Ten nuvertė Mubaraką ir į valdžią atėjo Mursi – islamistas, Broliai musulmonai. O vėliau ir jį teko nuversti, kad vadovauti vyriausybei imtųsi As-Sisi generalinio štabo viršininkas. Bet čia jiems gana lengvai pavyko ištaisyti klaidą. O Irakas šiandien sudraskytas į tris dalis. Pietus kontroliuoja šiitai, šiaurę – kurdai, o rytuose – sunitai ir Islamo valstybė.

– Mūsų prezidentas Milošas Zemanas neseniai pareiškė, kad iš Islamo valstybės pusės, ar, kalbant plačiau, iš tarptautinio terorizmo pusės mums gresia „megaholokaustas“, kas, jo manymu, kainuos milijonų žmonių gyvybes ir pasaulis turi nuolat su tuo kovoti.

– Tai tiesa. Kai islamistams į rankas paklius branduolinis ginklas – o tai tik laiko klausimas. Todėl, kad didelės valstybės ištobulino ir šią gamybos sritį. Lygiai taip pat islamistai gali gauti cheminį ginklą. Sirijoje jau buvo atvejų, kai islamistai panaudojo cheminį ginklą, o amerikiečiai dėl to apkaltino Sirijos vyriausybę. Taigi, – tai didžiulė grėsmė.

Kai kas tvirtina, kad Vokietijoje gyvena 10 milijonų musulmonų, pirmiausia turkų, ir, kad vokiečių statistikos specialistai negali tiksliai pasakyti, kadangi daugelis jų Vokietijoje gyvena nelegaliai. Jūs ir patys matote kaip didėja jų skaičius ir kitose šalyse. Dėl to taip pat kalti Vakarai. Kai suskilo Jugoslavija, Vakarai palaikė Bosniją ir Hercegoviną. Buvo aišku, kad karo neišvengsime. Ir jis prasidėjo.

Buvo sukurta viena musulmoniška valstybė. Ne visa Bosnija ir Hercegovina, o musulmonų kroatų federacija. Vakarai padėjo albanams atstumti Kosovą ir Metochiją. Ir ką dabar? Sudarytos sąlygos didžios Albanijos, stambios islamo valstybės Europoje, įkūrimui, kurioje būtų gyvenę, jei iš tikro būtų atsiradusi, 8 milijonai gyventojų, jei ne daugiau. Visa tai daro Vakarai. Buvusi Jugoslavija buvo savotiška „užkarda“ nuo islamizmo. Serbija buvo islamizmo užkarda. Ir ką mes už tai gavome? Bombardavimą. O dabar islamizmas beldžiasi į didelių Vakarų valstybių duris, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Anglija. Tegul dabar jie patys su jais aiškinasi.

– Mūsų pokalbio metu jūs kalbėjote apie Rusiją. Ką manote apie šiandieninę Rusiją, jos padėtį ir elgesį tarptautinėje arenoje, taip pat apie prezidentą Putiną?

– Jei prisimintume, kokia buvo situacija Rusijoje komunizmo laikais, valdant Jelcinui, tai suprastume ir istorinę Vladimiro Putino atėjimo į valdžią reikšmę. Valdant Jelcinui Rusijoje buvo nuosmukis ir viskas tik blogėjo. O Putinas pakėlė parklupusią Rusiją, išlaisvinant ją iš užsienio kuravimo, kad ji galėtų stiprėti visais atžvilgiais. Rusija vėl tapo pasauline supervalstybe ir dėl to nėra jokių abejonių.

– O ką manote apie tuos, kurie pasisako Putino adresu, apie tai, kad naftos kainų kritimas ir ekonominės problemos atsiradusios dėl sankcijų gali atvesti Rusiją į nuosmukį ir taip Vladimiro Putino režimas žlugs?

– Aš tuo netikiu. Žiūrėkit, Putinas pasirašė sutartį su Kinija dėl dujų tiekimo už 400 milijardų dolerių. Rusija visada ras naujų rinkų – štai neseniai sutarė su Turkija dėl naujo dujotiekio po Juodąja jūra, kurio galingumas bus apie 70 milijardų kubinių metrų. O turkams tereikia tik 10 milijardų. Likutis bus siunčiamas prie Graikijos sienų. Taigi, jei Europa norės tų dujų, tai ji pasistatys dujotiekį per Graikiją, Makedoniją ir Serbiją. O jei ne, tai ji neprivalo tų dujų pirkti.

Tačiau dujos yra. Rusijos palaužti nepavyks. Ji pergyveno gerokai ekonomiškai sunkesnius laikus, nei šie. Tačiau šiandien sunku pasakyti ar gali atsirasti kažkas tokio, kaip komunizmas, ir grėsti Rusijai. Juk net 1914 metais, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, niekam net į galvą nešovė, kad į valdžią gali ateiti bolševikai. Tokie siurprizai visada įmanomi. Įmanoma ir tai, kad ir Amerikoje atsiras karinė chunta, kuri sugriebs viską į savo rankas. Amerika taip pat pažeidžiama. Naujos technologijos sukūrė totalios žmonių kontrolės galimybę.

– Jūs ne kartą jau sakėte, kad daugelio šiuolaikinio pasaulio problemų priežastis yra Amerika. Man įdomu, kokiu tikslu, jūsų manymu, Amerika visa tai daro? Kokia jai iš to nauda?

– Tai būdas jiems išlikti. Nieko kito jiems nelieka. Amerikiečiai turi vieną gerą eksporto prekę – dolerį. Jie spausdina milžiniškus dolerių kiekius ir už juos gali nupirkti viską, ką nori. O doleris? Tai tik paprastas popierius. Ir štai tokiu būdu Amerika valdo visą pasaulį.

Jei atsirastų kokia nors alternatyvi valiuta (o euras eina tuo keliu, todėl jam suduodami smūgiai – vienas po kito) arba, jei Rusija, Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika sukurtų naują valiutą, – tai griūtų ne tik Amerikos hegemonija ir dominavimas, tačiau kiltų nestabilumas ir pačiose Jungtinėse Valstijose.

Amerika gerai gyvena ne savo pramonės produktyvumo dėka, o dėl to, kad eksploatuoja visą pasaulį dolerio, kaip mokėjimo priemonės, pagalba. O kas gi vyksta iš tiesų? Visame pasaulyje žmonės su malonumu taupo doleriais. Didelis jų kiekis yra bankuose. Dirba. Tačiau milžinišką jų kiekį žmonės laiko po pagalve. Tai yra, jie turi daug grynų dolerių. Ekonomikos teorijoje tai vadinama pinigų išėmimu iš apyvartos. O tas, kuris išima iš apyvartos milijoną dolerių ir deda juos po pagalve, daro Amerikai didžiulę paslaugą. Kadangi Amerika gali tuojau pat išspausdinti dar vieną milijoną dolerių. Finansų rinka to net nepajaustų. O tas „turčius“ manys, kad po pagalve laiko didžiausius turtus (juokiasi).

– O kaip jūs manote, ar yra reali grėsmė, kad jūsų minėtos ekonomiškai stiprios valstybės iš tiesų sumanys sunaikinti Ameriką, sunaikinus dolerį?

– Šito žinoti aš negaliu, nesu toks informuotas. Abejoju ar visuomenė apskritai gali būti informuota apie tai, kokius slaptus planus kuria Rusijos, Kinijos, Brazilijos ar Indijos vyriausybės. Tačiau galiu apžvelgti kai kuriuos faktus. 2008 metų krizės metu ir vėliau, Kinija nupirko Amerikos vertybinių obligacijų už 700 milijardų dolerių. 700 milijardų! Taigi, Kinija net ir šiandien gali sunaikinti Ameriką. Jei Kinija nuspręs, kad gali paaukoti tuos 700 milijardų dolerių, jie gali išmesti tas obligacijas į Amerikos rinką už gerokai mažesnę kainą – ir viskas. Amerikos dainelė sudainuota. Kaip Amerika susitvarkytų su tuo, kad kažkas paleido į apyvartą 700 milijardų dolerių obligacijomis tiesiog pačioje Amerikoje?

– Sakėte, kad JAV tiesiogiai atliko karines intervencijas pasaulyje. Kaip paaiškinsite tai, jog daugelis Europos šalių taip pat jose dalyvavo?

– Anglai tai daro nuolatos ir nesvarsto. Prancūzai ir vokiečiai kartais pasispyrioja. Tiek, kiek gali sau leisti. Vokietija šiandien bando pasinaudoti įtampa Rusijos ir Amerikos santykiuose tarptautinėje arenoje. Todėl, kad Vokietija pamažu, ekonominių ir finansinių lėšų pagalba, siekia to, ko nepasiekė Hitleris. Vokietija ima kontroliuoti Europą. Kai kurias šalis ji kontroliuoja mažiau, kitas – labiau. Tačiau tendencija akivaizdi. Britanija lieka ES, nežiūrint į tai, kad neįsileido euro. Ir tik tam, kad kaišiotų pagalius į Vokietijos dominavimo ratus. Tai vienintelis Londono motyvas.

– Mūsų pokalbio pabaigai norėčiau paklausti jūsų, ką manote apie Čekijos Respubliką, čekus ir čekų – serbų santykius?

– Manau, kad mūsų santykiai visada buvo skirtingi. Per tuos 25 metus po komunizmo žlugimo, liūdniausia buvo Vaclavo Havelo požiūris į Serbiją. Jis jautė jai priešiškumą, nežiūrint į tai, kad kai Havelą persekiojo komunistinis režimas, labiausiai jį gynė serbų intelektualai. Tais laikais mes rengdavome protesto vakarus ir rizikavome, gindami jį. Kai niekas nenorėjo statyti jo pjesių, jas statė serbų teatruose. Ir po viso to jis užėmė antiserbišką poziciją. Laimei, viskas keičiasi. Tačiau mus užgavo, kad Čekija pripažino Kosovo nepriklausomybę. Nors taip pat matau, kad pastaruoju metu stiprėja politinis ir ekonominis bendradarbiavimas ir tikiuosi, kad taip bus ir toliau.

– Pakalbėkime dar apie Vaclavą Havelą. Daugelis čekų negatyviai žiūri į tai, kad jis palaikė Serbijos bombardavimą. Taip pat, kaip rodo apklausos, daugelis čekų nepalaikė Kosovo nepriklausomybės.

– Manau, kad Havelas pakenkė ir čekų tautai. Bet žinote, serbai supranta, kad Havelas – tai tik vienas pereinamųjų reiškinių. Nežinau, ar buvote anksčiau Serbijoje, Belgrade, tačiau čia, kiekviename žingsnyje, sutikę serbą, pajusite jo draugiškumą čekams. Visoje serbų tautoje vargu bau ar rasite tokį, kuris į čekus žvelgtų negatyviai.

– Nežinau, ar sekate mūsų prezidento Milošo Zemano veiklą ir ar domitės jo pasaulėžiūra, tačiau noriu paklausti apie jį. Ką jūs apie jį žinote, ir kokia yra jūsų nuomonė apie jį?

– Manau, kad jis užima teigiamą vietą tarptautinėje arenoje, kad Milošas Zemanas pasisako prieš ES šalių-lyderių savivalę, tai matosi iš publikacijų spaudoje. Ir šiuo klausimu aš jį palaikau.

Voislavas Šešelis (gim. 1954 m.)

Serbijos politikas nacionalistas, Serbijos radikalų partijos (SRS) įkūrėjas ir pirmininkas. Turi keturis sūnus. Gimė Sarajeve, kur baigė juridinį fakultetą. Būdamas ypač talentingu studentu, jis baigė mokslus ir tapo pačiu jauniausiu teisės mokslų daktaru tuometinėje Jugoslavijoje. Vėliau tapo profesoriumi. Kai jam buvo 30 metų, buvo nuteistas 8 metų kalėjimo už komunistinio režimo kritiką. Po dviejų metų buvo išleistas į laisvę. 80-ųjų pabaigoje pradėjo karjerą politikoje: pradžioje kaip Miloševičiaus vyriausybės kritikas, dėl ko vėl metams pakliuvo į kalėjimą. Vėliau, dar tebevadovaujant Slabodanui Miloševičiui, jis tapo vyriausybės pirmininko pavaduotoju, o pilietinio karo metu organizavo serbų savanorių rinkimą, kuriuos įvairiapusiškai palaikė, taip pat ir fronte.

2003 metų pradžioje jis sužinojo, kad Hagos Tarptautinio kriminalo tribunolas dėl buvusios Jugoslavijos iškėlė jam kaltinimus vykdžius nusikaltimus prieš žmoniją ir tarptautinės nesantaikos kurstymą savo pareiškimais, kuriuos padarė vykstant karui Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Voivodinoje. 2003 metų vasario pabaigoje Voislavas Šešelis savanoriškai pasidavė tribunolui ir nuo to laiko buvo kalinamas.

Teismo procesas prasidėjo tik praėjus penkeriems metams po to, kai jis savanoriškai pasidavė ir iki šiol dar nesibaigė. Tribunolo kalėjime jis praleido beveik 12 metų. 2014 metų lapkričio viduryje jis buvo paleistas lygtinai. Tačiau teismo procesas dar nesibaigė, jis laukia verdikto, kurį teismas jau keletą kartų buvo atidėjęs. Paskutinės abiejų pusių kalbos teisme skambėjo dar 2012 kovą. Praėjus beveik mėnesiui po Šešelio išlaisvinimo, Kroatijos Europos parlamento deputatai pristatė rezoliuciją, raginančią tribunolą vėl suimti Šešelį. Juos palaikė kaltinamoji pusė, tačiau teismas atmetė reikalavimą. Voislavas Šešelis serga storosios žarnos vėžiu. Tik sugrįžęs į Serbiją jis tuojau pat ėmėsi politinės veiklos. Tačiau jo partija paskutiniuose parlamento rinkimuose (tuomet, kai Šešelis dar buvo Hagoje) nepateko į parlamentą.

parengė: Darius Dimbelis