Šiuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas buvusio sveikatos ministro Vytenio Andriukaičio įsakymo, nepriimti neskiepytų vaikų į ikimokyklines įstaigas, atžvilgiu, išaiškinant, kad toks įsakymas yra neteisėtas, nes negali turėti aukštesnio prioriteto, nei galiojantys įstatymai, kuriuose dabar nėra privalomo vaikų skiepijimo reikalavimo, užsienio farmacijos pramonės lobistai Seime ėmėsi kito žingsnio.
Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, socialdemokratų partijos narė, pranešė:
„Siekiant apsaugoti mūsų vaikus, dar Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujant Vyteniui Andriukaičiui, buvo pasirašytas įsakymas, jog vaikai, neskiepyti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės nebus priimami į darželius. Perėmusi vadovavimą sveikatos ministerijai, aš, kaip teisininkė (! ne medikė), įžvelgiau, jog tokias priemones galima taikyti tik tada, jeigu skiepai būtų numatyti įstatyme. Tad parengiau įstatymo projektą, kuriame numatyti privalomieji skiepai.
Tad parengiau įstatymo projektą, kuriame numatyti privalomieji skiepai. Taip pat papildėme Administracinio teisės pažeidimų kodeksą, kuriame padidinta tėvų ir globėjų atsakomybė už vaikų neskiepijimą. Įstatymo projekte numatyta, kad skiepijimai nuo infekcijų – poliomielito, tymų, raudonukės bus atliekami privalomai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės perkamomis vakcinomis. (R. Šalaševičiūtė. Kai vaikų nuo nelaimės nesaugo tėvai, priemonių turi imtis valstybė)
Pačiame straipsnyje daug pagraudenimų apie užkrečiamųjų ligų plitimą ir netgi apie tai, kad keletas ar keliolika žmonių susirgo šiomis (nemirtinomis) ligomis, nuo kurių privalomus skiepus nori įteisinti minėta socialdemokratė (poliomielito, tymų ir raudonukės), remdamasi tuo, jog to siekia PSO, savo tikslu statydama – išnaikinti šias ligas iki 2018 metų.
Siekis žinoma pagirtinas, tačiau skaitmeninis amžius puikus dar ir tuo, kad nebeliko informacijos monopolijos, – tokios, kaip „geležinės uždangos“, TSRS laikais. Kiekvienas žmogus gali pats pasitikrinti kiekvieno teiginio teisingumą internete, ir, kas keista, kad būtent tie teiginiai, kuriais išsakomas rūpestis žmogaus teisėmis ir šeimos gerove, kai jie skamba iš valdančiųjų partijų narių lūpų – kelia daugiausia abejonių. Nes to „rūpesčio” dėka tik didėja emigracijos srautai iš šalies, o internete pakanka duomenų nurodančių visiškai priešingą informaciją, nei tai, ką kalba socialdemokratė R. Šalaševičiūtė.
Pati R. Šalaševičiūtė savo straipsnį pradeda pareikšdama:
„Nėra didesnės problemos už tą, kuri paliečia būtent mus ar mūsų šeimą. Kiekvienas savo pasaulėlyje ramiai gyvename tol, kol neatsitinka sukrečianti nelaimė ar dar blogiau – netektis“.
Ir šioje vietoje iškart kyla klausimas – kieno šeimą ji turi omenyje sakydama: „paliečia būtent mus ar mūsų šeimą“. Sprendžiant į tai, ką ji siūlo, panašu, kad tikrai ne savo. Ir kai kalbama apie netektis – ji matyt nėra domėjusis ta informacija, kurioje kalbama apie tėvų netektis praradus savo vaikus dėl skiepijimo pasekmių (informacija žemiau).
Nes jos siūlymas atimti iš tėvų teisę patiems spręsti, kas jų vaikams yra saugu, o kas ne – tikrai nepalies jos pačios. Čia reikėtų prisiminti, kad valstybė politinės partijos vardu neturi teisės tėvams primesti savo požiūrio į savo pačių vaikų auklėjimą ar priežiūrą, kol nėra įrodyta, kad tėvų įtaka daro akivaizdžią žalą jų vaikams. Susirgimas kažkokia užkrečiama-infekcine liga, nėra tėvų kaltės įrodymas, nes pakanka atvejų, kai jomis suserga ir skiepyti vaikai, kas įrodo, kad skiepai nėra jokia panacėja.
Todėl tėvai turi visišką teisę priešintis jų požiūriu neteisingiems (skirti nuo teisėtų) politikų sprendimams, kai kalbama apie jų vaikus. Ypač tada, kai tie politikai atstovauja farmacijos pramonės interesus ir siekius, be konkurencijos (ir net privalomai) parduoti savo produkciją valstybei. Primename – atstovauja užsienio farmacijos pramonę. Nes sava jau prarasta. Nieko neprimena?
Šalaševičiūtė tvirtina:
Dar viena galimybė užbėgti nelaimei, ligai už akių – privalomi vaikų skiepai. Tai problema, apie kurią turime kalbėti. Kodėl? Todėl, kad atsirado daug kitų nuomonių, madų, tendencijų. Atsirado tėvų, atsisakančių iš viso skiepyti vaikus.
Kitaip tariant, pasak jos, tėvams privalomi vaikų skiepai – tai vadinasi „užbėgti už akių nelaimei“. O kas atitaisys tą neatitaisomą žalą, tą nelaimę, kurią padaro vakcina suluošindama vaiką ir paversdama jį autistu? Valstybinės medicinos įstaigos net nenori pripažinti egzistuojant tokius dalykus, aiškindamos, jog nėra nustatytas ryšys tarp MMR vakcinų ir autizmo.
Jeigu tas ryšys ir ir nėra nustatytas, tai tik todėl, kad niekas nefinansuoja tokių tyrimų, o tie tyrimai ir renkami duomenys, kurie daromi – visaip diskredituojami, ir juos vykdantiems žmonės visaip trukdoma, siekiant sukelti abejones jų vykdomų tyrimų skaidrumu. Lyg jiems iš to būtų kažkokia asmeninė nauda.
Tačiau yra vienas nepaneigiamas faktas – pasaulyje egzistuoja šimtai tūkstančių vaikų, pas kuriuos autizmo požymiai išsivystė būtent po MMR vakcinos skiepų. Tą patvirtina tėvų filmuota medžiaga, parodanti, kad iki skiepų jų vaikas buvo visiškai sveikas, kalbėjo, džiaugėsi ir elgėsi kaip milijonai kitų vaikų pasaulyje, o po paskiepijimo tapdavo visiškai neatpažįstamu invalidu – autistu.
Apie tokius liudijimus, kuriuos teikia ir tėvai, ir gydytojai, ir mokslininkai – šis žemiau pateiktas filmas. Visiems, kuriems bent kiek rūpi savo vaikų ir jų vaikų (jūsų anūkų), savo šalies ir visuomenės ateitis šioje šalyje – turi būti aktualus klausimas – kiek atskirų partijų politikai valstybės vardu gali kištis į privatų šeimos gyvenimą ir tėvų teisę patiems apsispręsti – kas gi vis dėlto saugiau jų vaikui – ar susirgti viena iš minimų ligų (kurios visiškai nėra mirtinos) ir visiškai ne faktas, kad jie ja susirgs net nebūdami skiepyti, – ar paskiepyti savo vaiką, rizikuojant, tegu ir tuo nedideliu procentu, kad jis turi galimybe tapti autistu.
Primename, oficiali valstybių (visų) medicina neigia esant bet kokį ryšį tarp skiepų ir autizmo. Tačiau taip bus net tada, kai tas ryšys bus įrodytas nedviprasmiškai, nes tuomet valstybes užgrius tokie skaičiai autizmu susirgusių vaikų tėvų ieškinių, kad vargu ar su jais susidorotų dabartinė politinė sistema, nekalbant apie jau dabar visiškai griuvusį pasitikėjimą ja.
Jūsų dėmesiui minėtas filmas (lietuviški titrai), jame konkrečiais faktais aprašomi ir parodomi konkretūs atvejai ir mokslininkų pasisakymai apie tai, kaip stengiamasi nuslėpti arba diskredituoti šiuos dalykus.
Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis