infa.lt

ft.com

nuotrauka Getty Images

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas „griežtai paprieštaravo“ kandidato į JAV prezidento postą Donaldo Trampo pareiškimui apie tai, jog Rusijos užpuolimo atveju, Vašingtonas gali palikti savo draugus europiečius neginamus.

Trampo pasisakymas sukėlė nerimą Šiaurės Atlanto aljanso rytinio flango šalyse, ypač Lenkijai ir Baltijos šalims, tada, kai aljanso vadovas kreipėsi į organizacijos nares su „neįprastai aiškiu raginimu“ vienybei, praneša Financial Times.

Prieš kelias dienas, į klausimą, jeigu jis taptų JAV prezidentu ar žada ginti Pabaltijį nuo Rusijos grėsmės, Donaldas Trampas atsakė, jog padarys tą tik su viena „protingos kompensacijos“ sąlyga už tas „milžiniškas sąnaudas“, kainuosiančias Vašingtonui palaikant europiečius partnerius, primena britų laikraštis. Trumpas

Jensas Stoltenbergas pabrėžė, jog nesirengia kištis į rinkimų JAV eigą, tačiau primygtinai priminė, jog „pagrindinė NATO vertybė – solidarumas tarp sąjungininkų“. „Tai gerai europiečių saugumui , kaip ir JAV saugumui. Mes gi giname vieni kitus. Taip buvo Afganistane, kur dešimtys tūkstančių karių iš Europos, Kanados ir valstybių-partnerių kovėsi petys į petį su amerikiečių kariais, – cituoja aljanso vadovo žodžius laikraštis. – Du pasauliniai karai parodė, jog taika Europoje taip pat svarbi ir Jungtinių Valstijų saugumui“. JAV negins Lietuvos

„Kai kurie Pabaltijo politikai žengė toliau“, – pastebi Financial Times. Latvijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ojārs Kalnins, Trampo pasisakymą pavadino “pavojingu ir neatsakingu”. “Tai nestiprina NATO vienybės ir nepadeda situacijai saugumo sferoje”, – pareiškė latvių politikas. Iš esmės jis [Donaldas Trampas] pasakė, jog JAV nepildys savo pažadų ir nevykdys prisiimtų įsipareigojimų”.

Įsiveržimo į Afganistaną ir sekančios NATO misijos, stabilizuojant padėtį metu, visos trys Baltijos šalys siuntė savo karius į veiksmų zoną ir patyrė nuostolių. Taip pat Baltijos šalys palaikė amerikiečių įsiveržimą į Iraką, primena laikraštis.

Rusijos kariuomenės dalinių prie rytinio aljanso pasienio sustiprinimas, ypač po Krymo aneksijos pasėjo nerimą tarp organizacijos narių, rašo Financial Times. Dar šį mėnesį aukščiausio lygio NATO susitikimo metu Varšuvoje, Maskvos „atgrasymo dėlei“, NATO narės susitarė siųsti batalionus į Lenkiją, Latviją, Lietuvą ir Estiją.

„[Donaldas Trampas] vienasmeniškai naikina rezultatus sunkaus, nuoseklaus darbo, pradėto tokių strategų kaip Brent’o Scowcroft’o ir Henry Kissinger’io, kurį dešimtmečius vykdė JAV, siekdamos pasaulio visuomenės pasitikėjimo, – pareiškė Atlanto Tarybos vadovo pavaduotojas Paul Barry. – Mūsų priešininkai ir konkurentai – Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Irano armija – nekantriai lauks, kada dėl to [Donaldo Trampo pasisakymo] kitos šalys pradės abejoti Jungtinėmis Valstijomis“.

Jensas Stoltenbergas pažymėjo, jog europiečių JAV partnerių indėlis į aljanso gynybą tolygiai didėja, kuo paneigė Trampo žodžius apie tai, jog NATO šalys deda viltis išimtinai į JAV, rašo britų laikraštis. „Pereitais metais, pirmą kartą po ilgos pertraukos, europiečių sąjungininkų ir Kanados išlaidos gynybai išaugo. Ir šiais metais mes laukiame dar didesnio augimo“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.

Ir nors nei Latvijai, nei Lietuvai, kol kas nepavyko į organizacijos biudžetą įnešti privalomus du procentus, abi valstybės tikisi šį tikslą pasiekti 2018 metais. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais, jos jau žymiai padidino savo karines išlaidas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė užtikrino, jog, kas betaptų Baltųjų Rūmų šeimininku, jos šalis nepraras pasitikėjimo Vašingtonu. „Lietuva – kaip ir kitos Pabaltijo valstybės – daro viską, ką gali. Mes modernizuojame mūsų ginkluotąsias pajėgas, mes gražinome privalomąją karinę tarnybą, o 2018 metais mūsų išlaidos gynybai pasieks 2% nuo BVP (2015m BVP = 37,2mlrd €u; 2% ~744mln €u)“, – pažadėjo prezidentė.

Tačiau pačiose Jungtinėse Valstijose Trampo pasisakymai sulaukė buvusio JAV Kongreso Atstovų rūmų pirmininko Newt Gingrich palaikymo. Atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas padės Estijai rusų įsiveržimo į šalį atveju, Gingrich’as pareiškė:

„Rusijai nėra būtina nukreipti per sieną savo ginkluotąsias pajėgas. Rusija padarys tą patį, ką ir Ukrainoje. Nesu įsitikinęs, jog prisiimčiau branduolinio karo pradžios riziką dėl kažkokios vietos Sankt-Peterburgo priemiestyje“.

Estijoje Newt Gingrich’o pasisakymas buvo priimtas..[…]. Taline buvusio spikerio pareiškimas buvo įvertintas kaip aiškus liudijimas to, jog Rusijos užpuolimo atveju Respublikonų partijos vadovybė nusispjaus į Baltijos šalis.

Vyriausias Hillary Clinton patarėjas užsienio politikos klausimais Jake Sullivan’as taip pat su pasipiktinimu pakomentavo Donaldo Trampo pareiškimą: „Trampas, akivaizdu, nusprendė, jog Amerikai trūksta moralinio autoriteto, kad prastumtų savo vertybes ir interesus po visą pasaulį. Jis prisilaiko Kinijos, Rusijos ir Irano logikos bei nuomonės“.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.