infa.lt

Evelina Azajeva

Kanados korespondentė samprotauja apie tai, kad Žemės planetoje dingo drovumo-gėdos jausmas ir jo samprata. Jie iš gyvenimo intensyviai išstumiami. Šiais laikais nesigėdijama nieko. Beje, ta linkme dešimtmečiais ėjo kaip vakarietiškoji, taip ir rusiškoji visuomenės – ėjo tikslingai ir metodiškai. Tiksliau, ne jos ėjo, o jas vedė. Paskui save. Tie, kurie gyveno 90 -ųjų TSRS, tą gerai pamena kaip viskas vyko.

Iš pradžių laikraščiai pradėjo išjuokti tarybinę moralę vadindami tai veidmainyste. Viena moteris per televizijos tiltą leptelėjo: „Pas mus sekso nėra“, kai ėjo kalba, berods, apie prostituciją.

Na, neteisingai išsireiškė. Turėjo omenyje, kad sekso industrijos pas mus nebuvo. Taip džiaugsmingai to reikalo griebėsi, kad jau dvidešimt metų krato šitą pabaisą. Iš pradžių išjuokė paprastą žmogiškąją moralę. Po to pridėdavo nuodo: pradėjo aprašinėti galimas ir negalimas sekso pozas, kvietė tuo užsiiminėti ypatingose vietose (skaityk – ten, kur žmonės), išleido žinomą laikraštį apie seksą, kuriame buvo aprašomos pačios netikėčiausios istorijos.

Gavosi, jog buvo lyg ir buvo padori šalis, ir še jums – panoptikumas (kokių nors unikumų neįprastų daiktų, keistų gyvūnų, vaškinių figūrų rinkinys, paroda ar muziejus ) kažkoks… Sodoma ir Gomora.

Čia ir nekrofilai, ir zoofilai, ir incesto mėgėjai… Žurnalistų fantazija, apskritai, neturėjo ribų. Ir aš suprantu: su tokia literatūra galima buvo daug uždirbti. – Lesbietės, o tai kas čia tokios? – paklausė manęs 90 -aisiais keturiasdešimtmetė moteris, vieno laikraščio skyriaus redaktorė. Paklausė manęs, dvidešimtmetės, kaip labiau pasikausčiusios. Aš paaiškinau. „Bet kaip!? – raudonuodama suglumo ji. – Kaip jos gali daryti tai be..?“

Ji pragyveno didžiąją savo gyvenimo dalį nežinodama apie homoseksualus ir lesbietes, ir, – tai bent jumoras, – dėl to nelaikė savęs nuskriausta. Buvo ištekėjus, turėjo du vaikus…

Tarp eilučių visuose leidiniuose buvo: užsiimkite seksu, visur ir visada, tai puiku. Svetimas vyras? Tai bent kliuvinys. Va, pažiūrėkite serialus: ten visi sukomplektuoti tokiomis poromis su meilužėmis (-iais), ir visos namų šeimininkės, laikančios save padoriomis moterimis pergyvena nuo ryto iki vakaro, svarstydamos apie tai kaip geriau pavyktų tiems meilužiams apgauti tuos teisėtus sutuoktinius.

„Jis juk myli!“ – ši magiška frazė daugelio filmų leitmotyvas. Vardan tos „meilės“ galima pamesti nėščią žmoną, krūvą vaikų, vykdyti nusikaltimus. Ir žiūrovas verks ir gailės pagrindinio herojaus, o ne tų, kuriuos pastarasis išdavė. Tarp kitko, nėra kalbos apie išaukštintą platonišką meilę. Dažniausiai kalba eina apie paprastą geismą, aistrą.

90 -aisiais madingu tapo žodis „kompleksai“. Gėdijimasis, drovumas, elementari jaunatviška nekaltybė buvo vardijami būtent šituo žodžiu. Buvo kviečiama būti drąsiems, eksperimentuoti, beje, taip pat ir moterims. Atsilikusiais tarybiniais ar caro laikais kaip buvo priimta? Pirštis negerai, ir todėl pirmai pasiūlyti užsiimti seksu – sarmata. Dabar gi moteriškuose žurnaluose tvirtinama, jog tai puiku, taip ir reikia. Holivudas padėjo savo filmais suprasti, kaip tas daroma. Nors bet kuri mąstanti moteris, galų gale supranta: kam gi, jei vyras netiesia į tave rankų, griebti jam už meškerės? Daugelis vyrų ir taip įgudę rodyti moteriai savo aistras…

Bet taip galvoja mąstanti moteris. O čia pagrindinai, žurnalus blizgančiais viršeliais skaitė mergaitės ir jaunos merginos. Ir Holivudo filmukus taipogi žiūrėjo jos. Visoje šalyje (Rusijoje) buvo atidarinėjami seksšopai. Estradas užplūdo moisejevai ir bobolės vardu „noriu“. Ir prie ko mes priėjome finale?

Šiandien seksualiniame gyvenime gėdos neliko. Ir apie jį kalbėti galima prie žmonių ir netgi prie vaikų… Maža to, vaikams būtinai reikia viską paaiškinti ir parodyti paveiksliukuose. O kaip kitaip galima susitvarkyti su tokiu sunkiu klausimu, kurį užduoda keturmetis: „Iš kur aš atsiradau?“. Mūsų senelės numodavo ranka: kopūstuose radome arba gandras atnešė.

Ir vaikas atstodavo, svajodamas sutaupyti dar pinigų broliukui. Bet mes taip negalime, mums reikia viską jam papasakoti… Jūs kada nors šiais laikais matėte paraudusį žmogų? „Paraudo“, „nuleido akis“, „nukaito“ – tai viskas iš XIX amžiaus. Jūs kada paskutinį kartą „panarinote“ akis?

Juk vis tik žinote, kad tai žalinga. Visas šitas seksualus auklėjimas, išsiliejęs ant rusų žmogaus (ir lietuvio). Jis mus privedė prie POELGIŲ. Vieni ėjo į kairę, nes „geras „levakas“ sustiprina santuoką“ (tais laikais šis posakis ir gimė). Kiti be santuokos keitė partnerius, kaip pirštines. Tiesiog niekas dar nepajuto sekso propagandos, išsiliejusios šalyje. O jeigu sukurti apie tai filmą, jis būtų siaubingas. Aš į jį įterpčiau kadrus, kuriuose išmėtyti žuvusiųjų paauglių kūnai po avarijos prie Novosibirsko.

Jie užsiiminėjo seksu važiuojant automobiliu, kaip tai rodė amerikietiškuose filmuose ir užsimušė. Beveik vaikai, 16-17 metų. Jiems taip parodė SUAUGUSIEJI. Kad tai šaunu. Vaikai fotografijose, kurias aš mačiau, guli be kelnių. Veidus filme pridengčiau, o tuos paaugliškus kūnus palikčiau…

Įdėčiau kadrus iš vaikų-invalidų internatų. Ir pridėčiau gydytojų-venerologų ir ginekologų komentarus, kurie papasakotų, jog gyvenimas be „kompleksų“ merginos gyvenimą paverčia gydymo nuo užkrečiamų ligų įstaigų lankytoja, užsikrečiant mikrobais, bakterijomis ir virusais, kurie po to atsiliepia palikuonių sveikatai. Jie gimsta ligotais ir nuo jų atsisakoma. Ir lai tie mažyliai pamykia mums į ekraną: kad visi tiksliai suprastų, kodėl senovėje buvo vertinama nekaltybė.

Aš galėčiau papasakoti apie skyrybų statistiką Rusijoje, parodyčiau betėvystę, kuri tapo tokia, nes tėvelis lakstė į „kairę“ ir po to galutinai paliko šeimą, skatinamas seksualinės propagandos, kad tikras vyras – tai bulius, turintis perlipti per visą bandą. Arba buvo išvytas, kaip amžino užkrato šaltinis. Ir pusė Rusijos gyvena be tėvų. Kas nedaro šitų žmonių blogesniais, nedaro nelaimingesniais asmeniniame gyvenime ir ateityje.

Daug ką galima būtų parodyti. Bažnyčią būtinai parodyčiau, kuri visus tuos metus būbnija vis tą patį: gyvenkite skaistybėje. Prižiūrėkite save. Čia ne Jam, jums patiems svarbu. Lytinis gyvenimas ne nuodėmė, bet turi būti saikas visame kame. Kaip valgyme, gėrime, taip ir lovoje. Cerkvė vienintelė sako retą, visiškai „eretišką“ šiuolaikinėje visuomenėje dalyką: net vyras gali ir turi gyventi skaistybėje.

Ištikimybė, savitvarda – Jam tai į naudą. Tai pasireiškia dvasios pergalėmis, kurios atsispindi moksliniuose atradimuose, genialiuose kūriniuose, asmeniniuose poelgiuose. Apie tai kalba ir Tibeto vienuoliai: susikaupusi seksualinė energija išsilieja į geriausią bendravimą su Dangumi, arba, išvertus į mūsų kalbą, į geresnį produktyvumą… Bet čia aš nukrypau nuo temos.

Žinote kodėl aš visa tai rašau? Aš rašau tai Vakaruose. Iš Kanados, kurioje legalizuotos gėjų santuokos, iš Ontarijo provincijos, kurioje premjerė-ministrė – lesbietė. Čia, 2010 metais norėjo priimti naują sekso auklėjimo programą. Ja remiantis aštuonmečiams vaikams būtų pasakoję apie homoseksualus ir vienalytes santuokas (suprantama iš teigiamos pusės), 11 metų vaikams – apie masturbaciją, 12 metų – apie oralinį ir analinį seksą.

Tuomet sukilo krikščioniškosios bendruomenės, tėvai, ir neleido šitos programos įgyvendinti. 2013 metais provincijos švietimo ministro pavaduotojas buvo suimtas už vaikų pornografiją. Valdininkai kalbėjo, kad jis nesusijęs su seksualinio švietimo stūmimu, bet būtent jis buvo švietimo ministro pavaduotoju tais metais, kai ji buvo kuriama, ir naujienų agentūros reporteriai paviešino jo laišką, kuriame jis pranešė, kad ši programa buvo jo „prioritetu“.

Lyginant su Rusija, Vakarai eina priešakyje sekso propogandos klausimais. Bet kokiais. Reikia visada žiūrėti, kas vyksta ten, kad suprastume, kur link einame mes. Rusiją būtinai patrauks paskui save. Tai va, 2010 metais programą palaidojo, bet dabar vėl ištraukė ir pareiškė, jog nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio ji bus įvesta Ontarijo provincijos mokyklose. O Vankuverio mokyklose, jau skaičiau, vaikams aiškinama, kad lyčių net ne dvi, o penkios ar šešios, ir galima sau pasirinkti bet kokią. Ir mokykla neprivalo pranešti tėvams, jog vaikas joje persirenginėja į pasirinktos lyties drabužius ir lanko spec. tualetus tiems, kas jaučiasi esąs ne moteriškos ir ne vyriškos lyties.

O kas toliau? Su mumis visais. Gyvenančiais ir čia, ir ten. Palaidūnais, neužsikompleksavusiais, kurie pasiruošia bet kokiai niekšybei vardan „meilės“, griaudami vaikišką nekaltybę paistalais apie seksą, nesąmoningai kartodami nesveikų, iš esmės, seksopatų, aiškinimus: „vaikams reikia žinoti apie tai, klausimas tik kokiame amžiuje, bet pasakoti reikia“?

Su mumis, kuriems abipus okeano, trypiama gėdos samprata… (Beje, Amerikos psichologų asociacija jau stumia idėją apie tai, kad pedofilija – tai tiesiog seksualinė orientacija, ir kad neigiamos sekso pasekmės vaikams su suaugusiais labai perdėtos).

„Karas – tarp Žemės ir Dangaus“, – dainavo V. Cojus. Taip ir yra. Ir jeigu tu dar ne ten(ne kare), tada tu tik šiaip. Neutraliteto nėra. Drįstu, kaip didis mokslininkas Sikorskis, ir kaip didis rašytojas Dostojevskis, tvirtinti, kad visi mes čia tik laikinai. Išbandymui. Vyksta didis konkursas, kad persikelti į amžiną gyvenimą. Sistema – serga. „Te atseikėja jums už jūsų tikėjimą“.

Čia ne apie tai, kad vaikščioti į bažnyčią. Tiksliau, ne tik apie tai. Čia apie tai, kad tikėjimas visada atsispindi POELGIUOSE. Mes juos vykdome kiekvieną dieną, didelius ir mažus. Ir jie tiesiogiai nurodo, su kuo tu. Kuo tiki – taip ir elgiesi

Savo Kanados skaitytojams pasakysiu, pas juos dabar laikas „Č“. „Rusų kongreso“ organizacija parašė laišką prieš sekso auklėjimo programas ir ketina išsiųsti politikams, žadinti visuomenę, „Russian Canada“ grupė Facebooke svarsto protesto mitingo galimybes. Man asmeniškai patiko plakatas viename Kanados mitinge: „Jeigu ne tu, tai KAS? Jeigu ne dabar, tai KADA?“. Mes turime ginti vaikus. Internete vyksta parašų rinkimas peticijai prieš programą. Katalikai irgi prieš ją.

pagal rusila.su parengė: Remigijus Sinkevičius