infa.lt

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjanti kasacinę bylą, nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos, pagal kurias už sukčiavimą stambiu mastu nuteistas asmuo, nesibaigus jo teistumui, gali bankrutuoti, o tyčiniu nusikaltimu padaryta žala gali būti nurašyta, neprieštarauja Konstitucijai.

Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje bankrutuoti siekia fizinis asmuo, kuris yra nuteistas už 2002 metais atliktą sukčiavimą stambiu mastu. Šio asmens teistumas nėra išnykęs. Baudžiamojoje byloje iš jo priteistas 218 tūkst. eurų žalos atlyginimas, jį šis asmuo siekia nurašyti bankroto byloje.

Fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisė bankrutuoti nėra konstitucinė žmogaus teisė. Tai valstybės suteikiama galimybė, sudarant sąlygas nemokiam fiziniam asmeniui grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, legalizuoti pajamas ir pagal galimybes siekti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nurodyti ir jo įgyvendinimo laikotarpiu likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procedūrą, yra nurašomi. Nors taikant FABĮ nuostatas yra nenurašomos baudos, paskirtos už nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus, tačiau į nenurašomų reikalavimų sąrašą nėra įtraukta žala, padaryta tyčiniais nusikaltimais. bankrotas

Kasacinio teismo teisėjams kilo abejonių, ar tokių reikalavimų nurašymas nereiškia kreditorių nuosavybės teisės neproporcingo suvaržymo. Toks suvaržymas taikant FABĮ yra teisėta priemonė, atitinkanti FABĮ nustatytą tikslą atkurti fizinio asmens mokumą, tačiau suabejota, ar leidimas nurašyti reikalavimus dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nereiškia neproporcingo įsiterpimo į kreditorių nuosavybės teisę, ar toks nuo tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų nuosavybės teisės ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, ar jis suderinamas su konstituciniu žalos atlyginimo principu ir kartu teisinės valstybės principu.

Teisėjų abejones sustiprino ir tai, kad daugumoje Europos valstybių egzistuoja apribojimai fizinio asmens bankroto procedūroje nurašyti reikalavimus, kurie kyla iš tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos. Kai kuriose valstybėse egzistuoja bendras platesnis draudimas nurašyti reikalavimus, kylančius iš tyčinio delikto, nesiejant jų su baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimu.

FABĮ yra išvardytos nusikalstamos veikos, kurias padaręs asmuo, nesibaigus teistumui, negali bankrutuoti, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Į šį sąrašą nėra įtraukti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai sukėlė abejonių, ar yra konstituciškai pagrįsta FABĮ pateikti siaurą sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padariusiam asmeniui neišnykus teistumui negali būti keliama bankroto byla, į jį neįtraukiant nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Į Konstitucinį Teismą kreiptasi su klausimu, ar FABĮ  pateiktas veikų sąrašas, kuris suteikia galimybę iškelti bankroto bylą už sukčiavimą baustam fiziniam asmeniui, neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.

NUTARTIS

Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-378-915/2016). Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt

Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko konsultantė

šaltinis: teismai.lt