infa.lt

Arvydas Daunys

2016-06-18 dieną, LGBT organizuotos seksualinių mažumų eitynės Vilniuje, šįkart buvo kokybiškai visiškai kitokio lygmens, nei anksčiau.

Vienas dalykas atkreipęs dėmesį ir net, sakykime, nudžiuginęs – tai policijos požiūrio į žiūrovus pasikeitimas – šįkart pastarieji nebuvo įtariamųjų vaidmenyje, kaip, kad anksčiau, ir nebuvo kratomi, kaip prieš tai buvusiose eitynėse, nors, reikia pripažint, sulaikytų buvo ir šįkart. Tą galėsite matyti video reportaže.

Kitas pastebėtas dalykas – buvo kur kas daugiau pačių seksualinių mažumų atstovų, nei anksčiau, ir juos palaikančių organizacijų, išdrįsusių atvirai tą parodyti. Kaip matysime video – net keletas Vilniaus Universiteto atstovų žygiavo parade su VU plakatais, kas lyg ir sako, jog jie atstovavo visą universitetą. Bet ar tikrai taip?

Dėl liberalų partijos palaikymo eitynėms, abejonių nekilo jau anksčiau, jie žygiavo ir ankstesnėse eitynėse, juolab, po paskutinių kyšių ir kratų skandalų liberalų partijos narių būstuose – jie griebsis šiaudo, kad išlaikyti bent kažkokį savo elektoratą. Visiškai nežiūrėdami į jo orientaciją.

Tiesą sakant, tik visiškai kvailas elektoratas, nepriklausomai nuo jo orientacijos, galėtų balsuoti už susikompromitavusio politinio darinio atstovus. Ir rinkimai tą parodys.

Galima užduoti klausimą – o kokios gi priežastys lėmė tokį parado dalyvių skaičiaus didėjimą, esant tokiam pasipriešinimui iš visuomenės pusės? Atrodytų per keletą metų jų entuziazmas turėtų išblėsti… O juk ne, atvirkščiai – jų skaičius auga.

Atsakymas šiaip yra labai paprastas – LGBT iniciatyvos nėra savarankiškos Lietuvos seksualinių mažumų iniciatyvos. Kaip ir nėra jos finansuojamos iš savų vidinių resursų. Viskas, ką mes matome video – tai bendras pasaulio didžiųjų valstybių politikos atspindys ir jų įtaka.

Pakanka pamatyti, kas ir ką vakar kalbėjo Bernardinų sode, kad suprastume kokią ir kieno politiką vykdo mūsų vietinės seksualinės mažumos. Jos, beje, atspindi mūsų valstybės politiką, kuri lygiai taip pat nėra savarankiška visomis prasmėmis – nei politine, nei ekonomine, nei jokia kita prasme.

Tą taikliai įvardijo vienas matyta eitynėse plakatas: „Kokia valdžia – tokie ir paradai“.

Todėl nereikėtų stebėtis tuo, jog Bernardinų sode LGBT rėmėjai, o konkrečiai kalbant Europos parlamento vice-pirmininkė, Ulrikė Lunacek, visiškai nedviprasmiškai ir pilnai suvokdama, ką kalba pareiškė:

„..ir mes, atstovaudami taip pat ir Europos Parlamentą, esame taip pat ir lobistai, aš dabar jums rodau knygą („Gintarinė širdis“ – autorė Neringa Mikalauskienė-Dangvydė, plačiau apie šią knygą Respublika.lt ), – mes norime, kad ši knyga patektų į knygynus, į mokyklas – ir tai nėra propaganda, nors kai kas taip vadina. Tai yra knyga vaikams, ir joje kalbama apie jausmus žmogui, kuris yra tos pačios lyties, nors aš žinau, kad Lietuvoje ji yra draudžiama iki 14 metų [amžiaus vaikams]. Taigi tie, kurie esate jaunesni nei 14 prašom nežiūrėti [su sarkazmu]. (O kam tada būtų skirto stos pasakos? Gal suaugusiems? – aut. past)

Taip pat atkreiptinas dėmesys į dviejų Švedijos ministrių pasisakymą, kurį galėsite išklausyti patys išverstą į lietuvių kalbą.

Kalbant apie kitus mūsų (teoriškai) politikus, tai atskiro įvertinimo nusipelno Vilniaus savivaldybės Tarybos narys, Markas Adamas Haroldas, kurio vakar dėvėta apranga pakankamai atskleidžia kaip ir jo vidinę esmę, taip ir jį į tą Tarybą delegavusios partijos vertybes, apie ką jau buvo rašyta aukščiau.

Marko Adamo Haroldo kalbą reikėtų išklausyti kiekvienam žmogui – tai labai originalus pasisakymas (kai įsigilini), ypač turint omenyje tai, pagal kokius prioritetus jis renkasi drabužius, jau nekalbant apie vėliavą, kurią jis laiko rankose – LGBT spalvomis išmargintą medžiagą su Gedimino pilimi ir užrašu Vilnius. Esant tokiems tolerantiškiems įstatymams lietuviai greitai nebežinos kokie iš tikrųjų yra jų valstybiniai simboliai. Tik tada tampa neaišku – už kokias dar teises LGBT reikia kovoti Lietuvoje, kai ir tai beveik viskas leidžiama.

Ypač prisiminus pačiose eitynėse draugiškai šalia viena kitos plevėsuojančias Rusijos ir Ukrainos vėliavas – tikra tautų draugystė. Ir nulinę policijos reakciją į Rusijos agentus. Skandalas. Juk prisiminus Lietuvos oficialiąją politiką, kai Rusija aukščiausiu lygiu  yra paskelbta teroristine valstybe, o Lietuvoje viešai, paraduose, plevėsuoja Rusijos vėliava, tampa nesuprantama – ar čia ta politika taikoma tik Lietuvos piliečių atžvilgiu, o rusų agentai (sprendžiant iš vėliavos) gali čia viešai daryti ką nori, ar ta politika jau pasibaigė, t.y. Rusija jau nebe teroristinė valstybė, tik lietuviams mūsų valdžia tą pamiršo pranešti?

Bet, kaip jau minėjau aukščiau – „kokia valdžia – tokia ir politika”.

Dalios Kuodytės, liberalų sąjūdžio atstovės, kurią renginio vedantysis įvardino, kaip vienintelės partijos, įtraukusios į savo programą LGBT klausimą, atstovę, pasisakymas buvo gan lakoniškas ir tik patvirtino tai, kas jau buvo žinoma, t. y. kad partija palaiko LGBT siekius ir t.t.

Renginyje galima buvo matyti ir kitus, kaip susijusius su politika taip ir nesusijusius (teoriškai) veidus. Galima buvo stebėti „Valstiečių ir žaliųjų partijos“ kandidatus būsimuose Seimo rinkimuose, kurie atvirai nepripažino savo palaikymo LGBT siekiams (nežygiavo su palaikančiais plakatais), tačiau kalbinami šnekėjo labai aptakiai ir neapibrėžtai, kaip liaudis sako, – kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus. Tikėtina, jog sekančio parado metu mes pamatysime ir juos, draugiškai žygiuojant viena greta su LGBT atstovais. Vaikai – gyvenkime draugiškai!  homoseksualų, gėjų, dalia kuodytė

Marija Aušrinė Pavilionienė išliko nuosekli savo ilgametei pozicijai – ji savo draugus mato tik šiame LGBT rate – tą ji beveik atvirai prisipažino savo pasisakyme, kuriame poetiškai papasakojo apie savo vienišos širdies polėkius ir ieškojimus. Kaip socialdemokratų partijos narė ji labai pasitarnauja savo partijos idėjai padėdama engiamiems seksualinių mažumų atstovams. Nors, kai tų atstovų tiesiai paklausiama – kuo gi jie yra engiami Lietuvoje – retas susizgrimba rasti atsakymą.

Ir pabaigai, norėčiau pristatyti paskutinį pastebėjimą – pastarojo LGBT parado metu buvo galima stebėti gan margą seksualinių (ir protinių) mažumų spektrą. Jame nedviprasmiškai demonstravo savo pakraipą gėjai, lesbietės, transvestitai ir net nežinia kuriai lyčiai save priskiriantys asmenys.

Reikia pripažinti, kad privalumų demonstravimo laukas išsiplėtė, lyginant su praėjusiomis eitynėmis. Dabar jau klausimų nekilo, kas yra kas, nes tą paliudydavo ir veiksmai. Galima daryti prielaidą, jog per sekančias eitynes išvysime tai, ką iki šiol matydavome tik užsienyje vykstančiuose paraduose, o kai kurie tai laikė tik Photoshopo fokusais neturinčiais nieko bendro su realybe. Tik manau, kad realybė gali pasirodyti kur kas labiau spalvingesnė, nei gali patraukti mūsų vaizduotė.

Tiesa, įvyko ir dar vienas pasikeitimas kalbant apie tradicinės visuomenės požiūrį į LGBT paradus – šį kartą žiūrovų buvo kur kas mažiau – galima net tvirtinti, jog žiūrovų sumažėjo atvirkščiai proporcingai tam, kiek padaugėjo pačių eitynių dalyvių. Ir šis pasikeitimas vertas atskiro nagrinėjimo.

O dabar du reportažai – vienas iš pačių eitynių, nuo Lukiškių aikštės iki Bernardinų sodo (kur beje yra vaikų žaidimo aikštelės, savaitgaliai pilnos vaikų), o antras – jau pačiame Bernardinų sode, kur buvo sakomos liepsningos kalbos ginančios LGBT teises. Tik nebuvo įvardijama nuo ko.

Gerbiami skaitytojai, jeigu jums patiko tai, kas pateikiama infa.lt – jūs galite paremti tinklapį SMS žinute.