infa.lt

Rusai eina – duokite dar pinigų!

04 birželio
01:01 2016

politiken.dk

Danija

© AFP 2016, Petras Malukas

Po to, kai amerikiečių analitinė organizacija Rand Corporation nuo 2014 -ųjų vasaros iki 2015 -ųjų pavasario įvykdė keletą Rusijos vykdomo puolimo prieš Pabaltijį simuliacijų, išvada tapo akivaizdi visiems: NATO negalės apginti savo narių, esančių didžiausiame pavojuje.

„Karinių žaidimų serijoje, kuriuose iš abiejų pusių dalyvavo eilė ekspertų, kaip uniformuotų, taip ir civilių, išaiškėjo, jog Rusijai prireiks daugiausiai, 60 valandų, kad pasiekti Estijos sostinę Taliną ar latvių Rygą“, – sakoma neseniai paskelbtoje ataskaitoje.

Jei trumpiau, per tris dienas Rusija nugalės stipriausią pasaulyje karinį aljansą ir paliks jam pasirinkimui dvi nepatrauklias alternatyvas: kruviną kontrpuolimą, siekiant atkariauti Pabaltijį, arba savo pralaimėjimo pripažinimą, bet kuriuo atveju, bent jau laikiną. Pasekmės NATO ir Baltijos šalims miglotos, tačiau aišku, jog jos bus katastrofiškomis.

Gyvenimas po branduolinio karo

Šios siaubingos, amerikiečių analitinės organizacijos pateiktos ataskaitos – vis dar svarus šaltojo karo paveldas. Rand Corporation veikia remiant valstybei. Ji buvo įkurta aviacijos įmonės Douglas iškart po Antrojo pasaulinio karo ir dabar įskaičiuoja savo darbuotojų tarpe 1,7 tūkstančio žmonių, pagrindinai – JAV užsienio politikos žinybos darbuotojų. Anksčiau šios organizacijos išvados buvo laikomos ginčytinomis.

Vokiečių žurnalas Der Spiegel neseniai pastebėjo, jog būtent vienas iš legendinių Rand tyrėjų, Herman Kahn, savo laiku įkvėpė Stenlį Kubriką sukurti satyrinį filmą „Kaip aš nustojau bijoti ir pamilau bombą“..

Herman’as Kahn’as kūrė teorijas apie tai, kaip valdyti visuomenę po branduolinio karo. Jis siūlė atiduoti radioaktyvų maistą senukams, kurie vis tiek numirs nuo senatvės, prieš tai, kai jiems išsivystys vėžinė liga.

Ir štai, Rand sugrįžo su eiliniu kraupiu scenarijumi, kuris derinant jį su Rusijos veiksmais Ukrainoje atgaivino pasaulyje šaltojo karo laikų logiką.

Pasibaigus šaltajam karui daugelis užduodavo klausimus – ar tebeliko NATO aljanso poreikis. Dabar Rand pastato aljansą į visos Vakarų pasaulio gynybos sistemos centrą, priešpastatydamas jį vis labiau agresyviai ir nenuspėjamai Rusijai.

Vyksta debatai, kaip priversti europiečių politikus padidinti išlaidas gynybai, kad aljansas galėtų atlaikyti tikėtiną užpuolimą. Danija – viena iš šalių, tapusių didelio NATO narių spaudimo taikiniu. Iš jos reikalaujama peržiūrėti daugiametį ekonomijos kursą, kuriam esant danų karinės išlaidos nukrito nuo 2,1% BVP šaltojo karo pabaigoje, iki 1,18% 2015 metais.

„Jeigu išlaidos būtų išlikusios 1991-ųjų lygmenyje, kai griuvo TSRS, kasmetinis gynybinis biudžetas sudarytų maždaug 41 milijardą kronų vietoje dabartinių 23 milijardų“, – sakoma taip vadinamoje Takse ataskaitoje.

„Grėsmė iš Rytų“

Vokietija per pastaruosius 25 metus sumažino kariuomenę nuo pusės milijono iki 177 tūkstančių karių. Kaip rašo Der Spiegel, kai kurie kariniai daliniai taip blogai aprūpinti, jog jiems tenka keistis karine technika vieniems su kitais, ir šis reiškinys įgavo pavadinimą „dinaminis prieigos valdymas“.

O danai ruošiasi naujoms grėsmėms. Pasak minimos ataskaitos, Rusija vėl tapo priešu, ir Danija pasiruošusi nusiųsti į Pabaltijį 150 karių. Dar užvakar Berlingske Tidende pareiškė laikraštyje, jog „grėsmė iš Rytų didžiausia nuo šaltojo karo laikų“.

Šalyje kuriamas priešo įvaizdis, būtinas tam, kad piliečiai ir mokesčių mokėtojai būtų pasirengę duoti dar daugiau pinigų karinėms reikmėms. Ne tik kariniams naikintuvams, bet ir panaudojimui, ir, tikėtina, būsimam dalyvavimui amerikiečių priešraketinės gynybos programoje ryšium su tuo, jog Rusija grasina pasirinkti Daniją savo branduolinės atakos taikiniu.

Klausimas tik tame, – ar iš tikro šių analizių išvados, skubinančios vis aukščiau užsikeberioti į konflikto medžio viršūnę, tiek neginčytinos, kaip tvirtinama?

Kaip bebūtų, Rusija situaciją vertina visiškai kitu kampu, nei Vakarai. Mes matome Rusijos agresiją Ukrainoje, Gruzijoje, Balkanuose ir Sirijoje, o Rusija mato, kaip NATO, plėsdamasi, slenka liestine prie jos pasienio, dislokuoja karius kažkiek kilometrų atstumu nuo antrojo pagal dydi rusų miesto Sankt-Peterburgo ir tuo pat metu vykdo kruvinus karus po visą Žemės rutulį.

Mes kalbame apie rusų lėktuvus ir jų provokacijas Baltijoje, Rusija – apie amerikiečių karo laivus šalia savo krantų. Mes išgąsdinti rusų apmokymais netoli Pabaltijo šalių, o Rusija pastebi, jog NATO, pradedant nuo šiandienos, trijų ateinančių savaičių eigoje vykdo Pabaltijyje didelius karinius apmokymus Saber Strike, kuriuose dalyvauja 10 tūkstančių žmonių, įskaitant tūkstantį amerikiečių kariškių.

Galų gale, ar Rand perspėjimai turi kažkokį realų pagrindą?

Ar mes sutirštiname spalvas?

Amerikiečių karo analitikas Maiklas Kofmanas (Michael Koefman) – yra vienas iš tų, kurie nesupranta, kam Rusijai reikėtų užgrobti Pabaltijį ir sukelti konfliktą su NATO, stipriausiu kariniu aljansu planetoje.

Tarptautinis strateginių tyrimų institutas praneša, jog 2014 metais Rusija kariuomenės vystymui skyrė 70 milijardų JAV dolerių, o JAV – 581 milijardą. Pridėkite prie to 44 Vokietijos milijardus, 61 Britanijos milijardą ir 53 Prancūzijos milijardus.

„Rusijai nėra prasmės užkariauti Pabaltijį, parodant NATO silpnumą“, – rašo Kofmanas analitiniame straipsnyje.

Jis nedaug ką turi pasakyti apie Rand ir kitus karinius žaidimus.

„Kariniuose Rand žaidimuose demonstruojant Rusijos puolimą ir plačiuose to debatuose yra problema numeris vienas, – jog niekas negali duoti protingo paaiškinimo – kokį pranašumą įgis Rusija po tokios operacijos, kokia jai bus iš to nauda?“.

Taip, bet juk Rusija jau smogė Ukrainai. Argi ji negali to paties padaryti ir Pabaltijui? Maiklas Kofmanas kartu su vienminčiais purto galvą:

„Kodėl politiniam elitui taip sunku suprasti, jog NATO – tai ne Ukraina? Duoti į snukį silpnam kaimynui, nesančiam jokiame kariniame aljanse – tai ne tas pats, kas sukelti konfliktą su pačia galingiausia pasaulyje karine jėga“.

Štai kur praeina politinių diskusijų fronto riba, kalbant apie karinių gynybos išlaidų didinimą. Ar norime mes paklusti siaubų scenarijui ir palaikyti tolimesnį ginklavimąsi ir konfliktą?

Ar visgi geriau dirbti situacijos stabilizavimo kryptimi ir nusiginkluoti, vadovaujantis nuostata, jog ant medžio užlupti yra lengviau, nei nuo jo nulipti? Kol kas antrasis variantas labiau aktualus…

 

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 421

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...