infa.lt

Valentinas Kasatonovas

Jau eina antras mėnuo nuo to laiko, kai įsiplieskė skandalas, dėl slaptų dokumentų iš vienos Panamoje esančios juridinės firmos, kuri specializavosi ofšorinių kompanijų organizavime, pagrobimo ir paviešinimo. Bendroje sumoje buvo pavogta apie 11,5 milijonai dokumentų, kuriuose buvo duomenų apie savininkus ir ofšorinių bendrovių naudos gavėjus. Nesigilinant į detales, kad šios operacijos užsakovai ir organizatoriai buvo patys pinigų savininkai – pagrindiniai JAV FRS (Federalinės rezervų sistemos) akcininkai. Pagrindiniai atlikėjai – amerikiečių specialiosios tarnybos.

Žymiai smulkesni atlikėjai, sprendžiant pagal viską, irgi buvo glaudžiai su tuo susiję. Prie tokių galima priskirti tarptautinį žurnalistinių tyrimų konsorciumą, kurio finansavimas, kaip išaiškėjo, ėjo iš tokių šaltinių, kaip JAV valstybinis departamentas, JAV tarptautinio vystymosi agentūra, Sorošo fondas ir kt. Pagrindiniai skandalo organizavimo tikslai yra du:

1. diskredituoti vienus ar kitus skirtingų pasaulio valstybių politikus;
2. pratęsti prieš keletą metų pradėtą įvairių ofšorų valymą tam, kad visų ofšorinių sąskaitų savininkus ir kompanijas suvaryti į vieną gigantišką ofšorą vardu „Jungtinės Amerikos Valstijos“.

Vakarai eskaluoja kompaniją prieš grynus pinigus

Kai triukšmas dėl Panamos skandalo pradėjo rimti, pradėjo aiškėti dar vienas globalus tikslas. Jis susijęs su tuo, kad aktyvizuoti kampaniją kovai su „nešvariais“ ir „pilkais“ pinigais, kitaip tariant kovai prieš terorizmo finansavimą, mokesčių mokėjimo vengimą, korupciją, narkotikų platinimą, nelegalią prekybą ginklais ir panašiai. Šios kompanijos startas buvo duotas 2001 metų rugsėjo 11 dieną, kai Vašingtonas visam pasauliui paskelbė apie kovą su pasauliniu terorizmu ir „nešvarių pinigų“ plovimu, bet pradėta tuomet kompanija pradėjo silpti. Panamos skandalas turi naujai įžiebti ugnį, jį galima vertinti kaip operacijos „rugsėjo 11“ tęsinį.

Vienu iš Panamos skandalo figūrantų tapo Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas. Tas ne tik nesutrukdė, bet netgi atvirkščiai, padėjo jam pratęsti globalaus aukščiausio lygio susitikimo prieš korupciją parengimą, kurį numatoma surengti šių metų gegužę Londone. Tokio mąsto susitikimų artimiausiais mėnesiais Vašingtonas, Londonas ir Briuselis suruoš visą aibę. Šiame gi, aukščiausio lygmens antikurupcijos susitikime, įvyks „skrydžių aptarimas“ susietas su Panamos skandalu. Į susitikimo diskusijų sąrašą siūloma įtraukti du pagrindinius klausimus: kovą prieš ofšorus ir priemones, kuriomis bus siekiama apriboti grynųjų pinigų cirkuliaciją.

Reikia paminėti, kad prieš įvyksiantį aukščiausio lygio susitikimą, praeitais metais buvo parengta repeticija, vyko slaptas susitikimas ten pat, Londone. „Nutekėjo“ informacija ir paaiškėjo, kad susitikime dalyvavo ECB, FED, Šveicarijos ir Danijos centrinių bankų atstovai. Buvo diskutuojama apie grynų pinigų likvidavimą.

Neįtikėtinu būdu Panamos skandalas suaktyvino Vakarų pradėtą kovą prieš grynus pinigus. „Kovotojų prieš korupciją“ samprotavimo logika maždaug tokia: ofšorinių bankų sąskaitos daugelyje atvejų – paseka to, kad pagrindiniu korupcijos įrankiu yra gryni piniginiai ženklai, papuolantys į godžių ir paperkamų valdininkų kišenes. Tarytum, reiktų likviduoti nurodytą įrankį ir tai išsprendžia daugelį problemų, nes išnyks materialinė būtinybė ofšorinėms sąskaitoms.

Neigiamos palūkanos

Kovos prieš grynus pinigus kompanijos analizė rodo, kad ji puikiai koordinuota. Po 2007-2009 metų finansinės krizės, pasaulinė bankinė sistema pradėjo sparčiai linkti į neigiamą zoną: eilė centrinių bankų įvedė neigiamus kursus savo indėliams. O dabar kai kuriuose centriniuose bankuose įvestos ir neigiamos palūkanos, net ir baziniams kursams (procentai už aktyvias operacijas). Neigiamų kursų epidemija persimetė ir į komercinius bankus: procentai už indėlių operacijas daugelyje iš jų priartėjo prie nulio, o pas kai kuriuos ir nušliaužė į neigiamą zoną.

Bankininkai pasimetę ir panikoje, nes daugelis klientų gali palikti bankus ir pereiti į grynų pinigų vartojimą. Susidariusi situacija daro bankininkus aktyviais lobistais, palaikančiais grynų pinigų apribojimą ar net visišką jų naudojimo draudimą, kurie vaidino didelį vaidmenį žmonijos istorijoje. Grynų pinigų draudimas reikš tik vieną, kad visi piliečiai (fiziniai asmenys) prieš jų valią ir norą atsidurs bankiniame-elektroniniame konclageryje.

Pinigų savininkai svarsto visas fizinių asmenų reakcijas, kalbant apie neigiamas palūkanas (stumdo Orvelo „langus“, pratina avis prie naujos pasaulio tvarkos – vert.pastaba). Tarp tokių reakcijų galimas ne tik asmenų finansų pasitraukimas į grynuosius pinigus, bet ir į brangiuosius metalus.

Istorija mus moko, kad ypatingomis sąlygomis auksas gali irgi tapti mainų ir mokėjimų įrankiu, – oficialių pinigų alternatyva. Galima neabejoti, kad laikui bėgant ir ši, pabėgimo iš bankinio-elektroninio konclagerio, landa bus uždaryta. (prisiminkite Radžiuko reklamą aukso supirkimui, vertingo daikto keitimą į margus popierėlius – vert.pastaba). Vakaruose jau turima atitinkama patirtis. 1933 metais Franklinas Ruzveltas, naujai išrinktas JAV prezidentas, diktuojant pinigų šeimininkams pasirašė visų JAV piliečių aukso konfiskavimo įsakymą (draudimas turėti auksą amerikiečiams buvo atšauktas tik praėjus keturiems dešimtmečiams). Davosas 2016

„Davoso-2016” ir kovos su „grynųjų blogiu“ planai

Paskutiniame pasauliniame ekonomikos forume Davose daugelis diskusijų, lyginanat su kitais metais, vyko uždaru režimu. Tik dabar, kai kurios informacijos nutekėjimo dėka, tampa aišku kas buvo kalbama už uždarų durų. Pasirodo, buvo aptariamos priemonės, kaip nutraukti grynųjų pinigų naudojimą. Vienas iš forumo dalyvių Huw van Steenis,atstovavęs Morgan Stanly banką, paviešino savo įspūdžius apie priemones straipsnyje, – „Penki dalykai, kuriuos aš sužinojau Davose 2016“.

Savo ruožtu jis pažymėjo, jog forume buvo daug kalbama apie „visuomenės greito perėjimo prie negrynųjų pinigų būtinybę, kad Europoje galima būtų įvesti dar žemesnes neigiamas palūkanas indėliams, siekiant kompensuoti matomai dar ilgesnę laukiamą stagnaciją“.

Galime daryti prielaidą, jog Davose buvo prieita išvados, kad procentinius kursus reikia ir toliau mažinti neigiamos zonos link. O šito negalima padaryti paliekant grynų pinigų apyvartą. Sumažinus grynų pinigų vartojimą, pasak J.P.Morgan bankininkų, Europos centrinis bankas (ECB) gali pasiūlyti procentines normas iki minus 4,5%.

2016 metai prasidėjo, pasaulio bankų atstovų ir bankų kontroliuojamų MIP, visos eilės garsių asmenybių pareiškimų, grynųjų ir „plastikinių“ pinigų tema. Matomai leidimas šiai informacinei kampanijai buvo duotas uždaruose pasitarimuose Davose. Apie tai pranešė informacinis resursas Zerohedge, paskelbęs didelį tokių pareiškimų rinkinį su antrašte „Slapto plano Davos-2016 atskleidimas“.

Sausio 20 dieną, Deutsche Bank vyriausiasis vadybininkas Džonas Krianas (John Cryan) pareiškė, kad gryniesiems pinigams liko gyvuoti ne daugiau kaip 10 metų . Sausio 22 dieną stambiausias Norvegijos bankas DNB kreipėsi į valstybės valdymo organus su pasiūlymu uždrausti naudoti grynus pinigus.

Sausio 29 dieną agentūra Bloomberg išspausdino redakcinį straipsnį pavadinimu „Priartinkime ateitį be grynųjų“ («Bring On the Cashless Future»).

Vasario 4 dieną britų dienraštis The Financial Times patalpino redakcinį straipsnį „Grynųjų pinigų likvidavimo privalumai“(«The Benefits of Scrapping Cash»).

Vasario 8 dieną Piteris Sandsas (Peter Sands), Harvardo garbės prezidentas, paskelbė straipsnį „Apsunkinkime blogų vaikinų gyvenimą: pasiūlymas išimti iš apyvartos didelio nominalo kupiūras“ («Making it Harder for the Bad Guys: The Case for Eliminating High Denomination Notes»).

Vasario 15 dieną rezonansinį pranešimą paskelbė Europos centrinio banko prezidentas Mario Dragis (Mario Draghi). Jis paviešino ECB sprendimą išimti iš apyvartos 500 eurų nominalo kupiūras (pats didžiausias eurų nominalas grynaisiais).

ECB duomenimis, tokios kupiūros sudaro 30% visų apyvartoje esančių piniginių ženklų, emituojamų visoje euro zonoje. Iš karto po pranešimo sekė gausybė komentarų. Daugumoje jų buvo daroma prielaida, kad ECB tokių priemonių pagalba tikisi ir toliau pratęsti savo neigiamą procentinį kursą, kuris ir be to jau turi neigiamą reikšmę.

Jau kitą dieną (vasario 16 dieną) iš ECB prezidento estafetę perėmė Laris Sammersas (Larry Summers), Harvardo profesorius, buvęs JAV finansų ministras. Jis pasisakė savo straipsnyje The Washington Post, pavadintame „Laikas nužudyti 100 dolerių kupiūras“ («It’s time to kill the $100 bill»).

Reikia pastebėti, kad Sammerso pasisakymas įvyko tuo metu, kai JAV masinės informacijos priemonėse (MIP) jau pasireiškė didelis būrys bankininkų ir ekspertų, inicijavusių diskusiją apie JAV federalinės rezervų sistemos (FRS) perėjimą į negatyvų procentinį kursą.

Vasario 22 dieną kitas vedantysis amerikiečių bankininkų ruporas, laikraštis The New York Times, išsiliejo redakciniu straipsniu „ Didelio nominalo kupiūrų atsikratymas, padės kovoje su nusikalstamumu“ («Getting Rid of Big Currency Notes Could Help Fight Crime»). Pasisakančių prieš „grynųjų blogybę“ dalyvių kroniką, galima būtų tęsti iki begalybės.

Bankinis – elektroninis konclageris

Imtasi ir praktinių žingsnių mažinant grynųjų pinigų kiekį. Toliausiai už visus pasistūmėjo Švedija ir Danija, kurių centriniai bankai anksčiau už visus perėjo į prie neigiamų procentų.

Švedija pasiryžusi per penkerių metų laikotarpį pastatyti „plastikinį rojų“. Šiuo metu operacijos su grynaisiais pinigais neviršija 2% visų mokesčių apmokėjimų. „Visa“ duomenimis švedai naudoja debetines korteles tris kartus dažniau, nei kiti europiečiai. Banko kortelių išplitimas žymiai pakeitė dalykinį Švedijos veidą: daržovių ir vaisių pardavėjai ir net gatvių muzikantai, laikraščių ir žurnalų pardavėjai apmokėjimui priima „plastiką“, populiariu Švedijoje Swish priedėliu sumaniems telefonams dėka, kaip rašo vietinis laikraštis The Lokal.

Beje, net ir Švedijoje yra pakankamai žmonių, kurie įtaria, jog „plastikinis rojus“ gali tapti pragaru, bankiniu – elektroniniu konclageriu. Jame bankai kontroliuos kiekvieną pilietį, – visiems, pradedant naujagimiu ir baigiant senoliu, bus užvestos taip vadinamos finansinės istorijos. Bet koks piliečio nukrypimas nuo pinigų šeimininkų „generalinės linijos“ gali turėti tokias pasekmes, kaip asmeninių bankų sąskaitų blokavimas. Bankų kontrolė taps įprastu reiškiniu.

Toliau matantys „plastikinio rojaus“ projekto oponentai supranta, kad tai reikš ne tik grynųjų pinigų pabaigą, bet ir pinigų mirtį apskritai. Grynųjų pinigų panaikinimas leis bankams nueiti į gilų minusą. Prasidės tokių tradicinių institucinių investuotojų, kaip pensijiniai ir kiti socialiniai fondai, draudimo kompanijos, investuojančios savo pelnus į valstybinius skolinimo popierius, žūtis. Vietoje pelno tokie fondai neš tik nuostolius. Jau išsakytos prognozės, kad per artimiausius 10 – 20 metų, netgi esant dabartiniams procentiniams kursams, – didžioji pensijų fondų dalis ištirps kaip gegužės sniegas.

O visų svarbiausia – dėl neigiamo procento pradės „tirpti“ ir patys negrynieji pinigai. Užteks viso labo 20 – 30 metų (esant dabartinėms tendencijoms), kad iš pinigų liktų tik „drungna balutė“. Tai bus visiškai kitokia socialinė santvarka. Apibendrintai mes galime ją pavadinti pasauline koncentracijos stovykla.

Paradoksas tame, kad, nežiūrint į pinigų „mirtį“, bankai naujoje pasaulinėje tvarkoje išliks. Iš aparatų, gaunančių procentus ir pelną, jie pavirs organizacijomis vykdančiomis „kontrolės ir sąskaitų“ funkcijas. Konclagerių be tokių funkcijų priežiūros institucijų nebūna.

parengė: Remigijus Sinkevičius