„AE katastrofa įvykusi Černobilyje 1986 metais ir Fukušimoje 2011 metais dalijasi abejotina garbe: abi gavo aukščiausius reitingus pagal Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros agentūros (IAEA) skalę. Per visą branduolinės energetikos istoriją, daugiau nė vienam įvykiui reaktoriuose nebuvo priskirtas lygmuo 7 – „stambi avarija“. Ir Černobylis ir Fukušima vertinamos taip dėl išsilydžiusio reaktoriaus branduolio, sukėlusio didelį kiekį radiacijos (ir radioaktyvių medžiagų) išmetimą į aplinką“, – praneša Timothy J. Jorgensen savo straipsnyje The Conversation, perspausdintame žurnale Time.
„Abi avarijos privertė evakuoti šimtus tūkstančių gyventojų, ir šie žmonės vis dar negrįžo į savo namus. Ir abiejų avarijų pasekmės sukėlė didelio masto aplinkos užteršimą radiacija, kas išliks dar daugelį metų, nežiūrint į nuolatinius bandymus tai sutvarkyti“, – rašoma straipsnyje. radioaktyvi spinduliuote
„Nusistovėjo tendencija abi šias avarijas laikyti panašiais įvykiais, atsitikusiais skirtingose šalyse ir atskirtais 25-erių metų intervalu, – pastebi Jorgensen, – tačiau IAEA skalė nežymi katastrofos poveikio visuomenės sveikatai. Tuo tarpu iš medicininių pasekmių požiūrio taško šių dviejų branduolinių katastrofų net negalima priskirti vienai lygai.
Avarija Fukušimoje lėmė šimtų tūkstančių žmonių radioaktyvų apšvitinimą, o Černobylis šimtų milijonų. Ir milijonai iš jų gavo kur kas didesnes apšvitinimo dozes, nei Fukušimos gyventojai“.
„Černobylio avarijos, įvykusios 1986 metų balandžio 26, 30-ųjų metinių proga, laikas būtų įvertinti jos iššauktas medicinines pasekmes ir sulyginti jas, su prognozuojamomis branduolinio incidento japonų AE, Fukušimos prefektūroje, pasekmėmis. Kaip aš nurodžiau knygoje „Keistas švytėjimas: radiacijos istorija“, iš poveikio gyventojų sveikatai požiūrio taško jos tiesiog nesulyginamos“, – teigia autorius.
Jorgensenas praneša, jog visi Černobylio avarijos likvidatoriai gavo radiacijos dozę, iššaukusią spindulinę ligą (virš 1 tūkst. mikrosivertų), o kai kurie iš jų – mirtiną dozę (virš 5 tūkst. mikrosivertų).
„Fukušimoje, priešingai, niekas, netgi reaktoriaus branduolio darbuotojai negavo spinduliuotės dozės, sukeliančios spindulinę ligą“, – pastebi autorius.
„Trumpiau tariant, Černobylis įr toliau išlieka pačia blogiausia visų laikų branduoline katastrofa. Tai buvo pilnai žmonių rankų darbo įvykis – „saugumo“ patikrinimas vyko tragiškai nesėkmingai, – ir pasekmes pasunkino darbuotojų nekompetencija, darbuotojų, kurie viską padarė neteisingai, bandydami išvengti branduolio išsilydymo“, – rašoma straipsnyje.
„Fukušimos katastrofą, atvirkščiai, iššaukė stichinė nelaimė – cunamis, užpylęs reaktoriaus rūsius. AE darbuotojai veikė atsakingai, siekdami sumažinti katastrofos pasekmes, nežiūrint į atjungtą elektrą“, – primena Jorgensenas.
„1986 metų balandžio 26-oji buvo juodžiausia atominės energetikos diena. Ir po 30 metų Černobylis neturi nė vieno konkurento įtakos gyventojų sveikatai požiūriu. Ir tai tikrai ne Fukušima. Mums reikia būti labai dėmesingiems, siekiant neprileisti Černobylio pasikartojimo – mes nenorime „švęsti“ tokių jubiliejų“, – reziumuoja autorius.
šaltinis: Time
Susiję straipsniai:
- Tai ką mokslininkai aptiko Černobylio miške – juos gerokai nustebino
- Naujieji radioaktyvios Černobylio zonos gyventojai – laukiniai gyvūnai
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis