infa.lt

b.dk

Švedijos būsto ir statybų ministras Mehmetas Kaplanas, neseniai atsistatydino po to, kai sulygino Izraelį su nacistine Vokietija ir po nuotraukos, kurioje jis matomas vakarieniaujant su radikaliais islamistais, paskelbimo. | Nuotrauka: NTB Scanpix

Ministras atsistatydina po to, kai buvo užtiktas islamistų kompanijoje, partijos atstovai sveikinasi islamišku rankos gestu, pirmininkė vadina rugsėjo 11 aktus „nelaimingu atsitikimu“, o kai kurie atsisako paduoti ranką moteriai. Švedijos žaliųjų Partija išgyvena krizę.

Eilė sensacingų pastarųjų savaičių įvykių sukėlė Švedijoje įtarimą, jog į žaliųjų Partiją pateko islamistai. Pusantrų metų partija yra valdančiųjų koalicijoje ir premjero Stefano Liofveno (Stefan Löfven) vyriausybėje užima šešis postus.

Prieš savaitę statybų ministras Mehmetas Kaplanas turėjo atsistatydinti po to, kai sulygino Izraelį su nacistine Vokietija, ir papildomai paskelbus fotografiją, kur jį galima buvo matyti pietaujant su keletu radikalių islamistų.

Po Mehmeto Kaplano pasitraukimo du žaliųjų Partijos pirmininkai, Gustav Fridolin ir Asa Romson išreiškė gilų apgailestavimą ryšium su „ susidariusiu negatyviu Mehmeto įvaizdžiu“. Jie niekada neabejojo juo, parašė pastarieji pranešime spaudai.

Lars Nicander, Aukštosios asimetrinių grėsmių tyrimo mokyklos gynybai vadovas, pareiškė, jog nerimauja dėl galimo islamistų prasiskverbimo į žaliųjų Partiją, ir pateikė paraleles su tarybiniais laikais.

„Akivaizdu, jog jie bando įsiskverbti ten ir užimti svarbius postus“, – sako Lars Nicander interviu Aftonbladet; o interviu švedų kompanijai TV4 jis pareiškė:

„Aš įžiūriu panašumą su tuo, kaip tarybiniai komunistai veikė šaltojo karo metais, kai jie bandė įsiskverbti į įvairias demokratines partijas. Lygiai tokios pačios metodikos veiksmus galima pamatyti šiandien, kai žmonės, artimi islamistų partijai „Broliai-musulmonai“, atvirai įsitvirtina žalųjų Partijoje“.

Dar anksčiau šią savaitę, kitas žaliųjų Partijos atstovas, Yasri Khan, organizacijos „Švedų musulmonai už taiką ir teisingumą“ generalinis sekretorius, atsisakė paduoti ranką TV4 žurnalistei ir tuojau pat dingo iš susitikimo vietos, už ką buvo pašalintas iš visų savo partijoje užimamų postų.

Gustav Fridolin, taip pat užimantis postą ministerijoje – jis švietimo ministras, pareiškė, jog negali suprasti, kodėl moterys jaučiasi įžeistos, kai kažkas nenori joms paduoti rankos. Vėliau Fridolin pakeitė svo nuomonę ir atsiprašė už savo žodžius.

Naivūs ir išgąsdinti

Praėjusios savaitės ketvirtadienį, Asa Romson, antroji žaliųjų Partijos pirmininkė ir premjero pavaduotoja bei aplinkos ir klimato ministrė, žengė nevykusį žingsnį, SVT programoje „Labas rytas Švedija“ (Gomorron Sverige), rugsėjo 11 teraktus JAV pavadinusi „nelaimingu atsitikimu“. Ši istorija apėjo visą pasaulį ir sukėlė pasipiktinimą. Vėliau Romson pareiškė, jog buvo neteisingai suprasta, kad ji turėjo omenyje švedų musulmonus po rugsėjo 9-osios.

Teroro tyrėjas Lars Nicander mano, jog didele žaliųjų Partijos silpnybe yra galimybė patekti į jos eilės bet kam, kadangi daugelis jos narių atėjo į partiją iš judėjimo už taiką ir įvairių pilietinių organizacijų, kur nebuvo domimasi partijos narių praeitimi. Ir pati partija tokiais klausimais neužsiima.

„Žmonės naivūs ir bijo, jog jiems į veidą bus mestas kaltinimas islamofobija“, – sako jis interviu Aftonbladet.

Žaliųjų Partijos sekretorius Anders Wallner pranešė laikraščiui, jog Larso Nicanderio susirūpinimą priima labai rimtai. „ekstremizmui nėra vietos žaliųjų Partijoje“, – sako jis.

Partijos vadovybė kreipėsi į savo narius siūlydama surengti ekstra susirinkimą ir nurodė kreipimesi , jog būtina užkardyti ekstremizmą ir vienodai sveikinti moteris ir vyrus. Tačiau tai nesutrukdė daugeliui eilinių partijos narių pareikalauti Fridolin ir Romson atsistatydinimo.