infa.lt

planet-today.ru

Ankstyva vakarienė arba vėlyvi pusryčiai gali pasitarnauti įrankiu išvengiant pieno liaukų vėžio, tvirtina mokslininkai po to, kai aptiko, jog naktinis badavimas 13 valandų bėgyje sumažina recidyvo tikimybę.

Moterys, pasveikusios po ankstyvos stadijos pieno liaukų vėžio, buvo stebimos septynerių metu eigoje, siekiant išsiaiškinti kokius pasikeitimus joms reikėtų pritaikyti savo dienotvarkėje, norint išvengti ligos recidyvo (atsinaujinimo). Pacientės, pas kurias maitinimosi tarpas nakties metu ir ryte sudarė apie 13 valandų, 36% sumažino vėžio recidyvo tikimybę, o taip pat 21% sumažino letalinės baigties atvejų tikimybę sekančiu periodu.

Mokslininkai iš Kalifornijos instituto San-Diege mano, jog tai „paprasta ir išpildoma strategija siekiant išvengti pieno liaukų vėžio rcidyvo“. Tyrimas parodė, jog laiko pasirinkimas maitinimuisi gali būti toks pat svarbus, kaip ir maisto pasirinkimas visiškam pasveikimui.

Ankstesni tyrimai patvirtino, jog badavimas keleto dienų eigoje perkrauna imuninę sistemą ir apsaugo nuo uždegimų, iššaukiančių vėžį.

„Naktinio badavimo laiko prailginimas – tai paprastas nefarmakologinis būdas siekiant sumažinti recidyvo riziką ne tik pieno liaukų vėžio, bet ir kitų vėžio rūšių atvejais“, – pasakė tyrimo autorė Ketrin Marinas iš San-Diego Onkologijos centro. – Ankstesni tyrimai buvo koncentruojami į vėžio profilaktiką, tačiau maitinimosi laikas taip pat turi reikšmę, kadangi jis daro įtaką medžiagų apykaitai“.

Kiekvienais metais daugybė moterų, kurioms diagnozuojamas vėžys, miršta nuo recidyvo ar ligos išplitimo 10 metų bėgyje. Tyrime, kuris vyko 12 metų, dalyvavo apie 2,5 tūkstančio moterų nuo 27 iki 70 metų amžiaus, pasveikusių po pieno liaukų vėžio ir nesergančių diabetu.

„Jeigu tolimesni tyrimai patvirtins, jog kasdieniai ilgalaikiai naktiniai badavimai pagerina medžiagų apykaitą, tai taptų svarbiu atradimu ligos profilaktikai ir padėtų sumažinti vėžio atsiradimo, 2 tipo diabeto ir širdies-kraujagyslių ligų riziką“, – pasakė dr. Rut Patterson.

Taip pat tyrimas parodė, jog naktinio badavimo laiko prailginimas dviem valandomis įtakojo hemoglobino lygio sumažėjimą, tada, kai hemoglobino lygio padidėjimas gali rodyti į cukraus lygio organizme augimą ir diabeto atsiradimą.

„Šio tyrimo rezultatai turi plačias ir rimtas pasekmes visuomeninei sveikatos apsaugai, – mano tyrimo autoriai. – Būtini tolimesni tyrimai, kad patvirtinti tai, jog naktinio badavimo laiko pailginimas iš tiesų įtakoja chroniškų susirgimų rizikos sumažėjimą“.

„Šis intriguojantis tyrimas rodo, jog moterims sergančioms pieno liaukų vėžiu, laiko tarpas tarp paskutinio vakarinio ir rytinio valgymų, gali daryti įtaką tam, ar sugrįš pas jas vėžys, – sako daktaras Ričardas Berksas, besispecializuojantis šioje vėžio formoje. – Tačiau, prieš tai kaip dalinti kažkokias rekomendacijas pacientams, mums būtina daryti tyrimus patvirtinančius šias išvadas.

Šiuo momentu mes esame įsitikinę tuo, jog moterys gali sumažinti pieno liaukų vėžio recidyvo riziką, palaikydamos savo sveiką svorį“.

„Nors ši tyrimų kryptis padėjo mums labiau suprasti apie šią vėžio formą, – labai svarbu yra matyti visą paveikslą. Pieno liaukų vėžys yra sudėtinga vėžio rūšis. Egzistuoja eilė svarbių faktorių, įtakojančių vėžio recidyvo atsiradimo riziką“ – teigia tyrimo autoriai. – Pasibaigus gydymui moterys nori žinoti, ką jos gali padaryti, kad padidintų savo išgyvenimo galimybes.

Tačiau, nors gyvenimo būdo pasikeitimai gali padėti sumažinti ligos recidyvo vystymosi riziką – jie negali suteikti jokių garantijų. Šis tyrimas buvo įdomus nuo pat pradžių. Tačiau mes kol kas negalime užtikrintai rekomenduoti badavimo ar maitinimosi laiko pakeitimo“.