infa.lt

Tyrimas parodė, jog neišnešiotų vaikų tėvai labiau nerimauja dėl savo suaugusių vaikų gyvybės, nei tėvai ir motinos vaikų, gimusių normaliu laiku.

Tyrimas susijęs su jų sveika gyvenimo kokybe buvo atliktas Vorviko universiteto kartu universitetine ligonine. Mokslininkai palygino tėvų, kurių vaikai gimė anksčiau laiko su kita, normaliu laiku gimusia vaikų grupe, supratimą, rašo m-oboz.ru

Buvo atlikta tėvų, ir vaikų jiems esant 13 metų, apklausa, o paskui dar kartą, kai jiems jau buvo 26 metai. Duomenys buvo surinkti Bavarijoje ilgalaikio tyrimo metu, kuris prasidėjo Vokietijoje 1985 metais. Tyrime dalyvavo daugiau nei du šimtai vaikų, gimę anksčiau laiko.

Tarp jų buvo vaikai gimę anksčiau laiko (31 savaitę arba mažiau) arba vaikai gimę būdami labai mažo svorio (mažiau nei 1500 g). Jų duomenis palygino su kontroline grupe, iš daugiau nei dviejų šimtų vaikų, kurie gimė pilnai išnešioti. Tyrimo autorė yra Nikol Bauman (Nicole Baumann) ir darbai su psichologijos profesoriumi Diteriu Volke (Dieter Wolke) iš Vorviko universiteto.

Ankstesni darbai iš Kanados sako apie tai, jog neišnešiotų vaikų gyvenimo kokybė susijusi su sveikata gali sumažėti, jiems tampant suaugusiais. Minėtas darbas parodė, kad išnešiotų vaikų gyvenimo kokybė gerėja, o gimusių anksčiau laiko, gan dažnai ji išlieka žema, pranešė ponia Bauman.

Profesorius Piteris Bartmanas (Peter Bartmann) – Universitetinių klinikų neonatologijos skyriaus tyrėjas ir bendraautorius pasakė: „Vaikai gimę anksčiau laiko turi daug didesnę riziką atsirasti sveikatos problemoms ir daug žemesnei gyvenimo kokybei“.

Buvo peržiūrimi niuansai, susiję su sveikata, tokie kaip regėjimas, klausa, kalba, emocijos, judrumas ir skausmai. Jie užduodavo klausimus, susijusius su tuo, pavyzdžiui, tokius kaip „ar Jūs sugebate pažinti draugą kitoje kelio pusėje?“ arba „Jūs laimingas ir susidomėjęs gyvenimu?“.

Mokslininkai taip pat nustatė, jog dalyviai su daug žemesne ir tėvų laikomu žema gyvenimo kokybe susijusia su sveikata, dažniau likdavo be darbo, dažniau gaudavo socialines pašalpas, jie turėjo mažiau draugų ir retus santykius.

Yra ir teigiamas tyrimo elementas; jis parodė, kad „neišnešioti“ tyrimo dalyviai nemano, jog jų gyvenimo kokybė susijusi su sveikata pablogėja tarpe tarp 13-26 metų, nepaisant to, kad jų tėvai mano, jog kokybė negerėja, ypač skausmų ir emocijų atžvilgiu.

parengė: Edita Sabaitė