infa.lt

„Scanpix“/AP nuotr./Valstybės saugumo departamento bazė netoli Vilniaus, Antaviliuose

Prieš 12 metų Antavilių gyvenvietėje šalia Vilniaus buvo pastatytas neįprastas sandėlis, pasakoja žurnalistai straipsnyje išspausdintame The Financial Times. Laikraštis publikuoja fotografo Edmund’o Clark’o ir žurnalisto Crofton’o Black’o medžiagą, kurioje tas sandėlis aprašomas olimpinio plaukimo baseino dydžio, be langų ir su daugeliu ventiliacinių angų; apie jo paskirtį nebuvo pranešama“, – rašoma straipsnyje.

Lietuva. Palydovinė nuotrauka buvusios jojimo arklidės Antavilių kaime, paaiškinimai vietinio gyventojo parodant statybos darbus, 2004 | ft.com

Kaimynai smalsavo, – kas gi čia galėtų būti. „Tačiau niekas iš jų nesusigaudė, jog tai vienas pagrindinių JAV CŽV programos „Nusikaltėlių išdavimo, jų kalinimo ir apklausos“ objektų, slapto „juodųjų objektų“ tinklo elementas, – „juodųjų objektų, sukurtų pustuzinyje šalių tam, kad juose galima būtų kalinti neįvardintus kalinius, prie kurių negalėtų prisikasti, nei kitos JAV vyriausybės tarnybų atšakos, nei advokatai, nei Raudonasis Kryžius“, – rašo autoriai.

Žurnalistai praneša, jog rinko informaciją apie ištisą CŽV „juodųjų objektų“ tinklą, apimantį „Antavilius ir Kabulą, Šiaurės Karoliną ir Skopje, Kolumbijos grafystę, Milaną, Tripolį ir Bukareštą“.

2014 metais JAV valdžia paviešino trumpą, JAV senato komiteto Kongrese žvalgybos reikalų klausimais, ataskaitos santrauką (originale – 6 tūkst. puslapių), kur komitetas vykdė tyrimą aukščiau minėtos CŽV programos atžvilgiu.

„Šis dokumentas iš dalies ir pavėluotai patvirtino daugelį dalykų iš to, kas jau buvo paviešinta, tačiau šalių-dalyvių pavadinimai jame buvo pridengti „figos lapu““, – rašo laikraštis. 2015-aisiais JAV vyriausybės juristai „pripažino, jog egzistuoja 14 tūkstančių kalinių fotografijos, darytos lėktuvuose skrydžio metu arba slaptuose kalėjimuose“. „Ir visgi, Europos oficialūs asmenys iki pat šiol neigia, jog yra kokie nors įrodymai dalyvavus jų šalims šioje slaptoje kalinimo programoje“, – teigia laikraštis.

„Obamos administracija kol kas atsisako paviešinti savas 14 tūkstančių fotografijų, todėl mes negalime jų parodyti“, – rašo straipsnio autoriai. Tačiau jie įvardina tai, ką gali parodyti: fotografiją baseino Maljorkos viešbutyje, kur lėktuvo ekipažas ilsėjosi pertraukose tarp kalinių pristatymo. „Mes galime parodyti lovą viešbučio numeryje Makedonijoje, kur surištas žmogus praleido 23 dienas, o po to lėktuvu buvo išsiųstas į Afganistano kalėjimą, už tai, kad pasirodė esantis kito žmogaus bendrapavardžiu“, – rašoma straipsnyje.

Tarp viso kito, žurnalistai dokumentavo „vietas, kur nevyko nieko, ir žmones, kurie niekada neegzistavo. Lėktuvo ekipažas, padaręs pertraukėlę Palma de Maljorkoje, „keliavo prisidengęs suklastotais dokumentais, o kaip adresai buvo nurodomos anoniminės abonentinės dėžutės. Lėktuvas pateikė skrydžio planą į Helsinkį, tačiau tenai taip ir nepateko, o nukreipė kursą į Lietuvą; vėliau jis pranešė, jog paskirties punktas – Portugalija, tačiau išskrido į Kairą“, – tvirtinama straipsnyje.

„Visas pakas laiškų, esą nuo JAV Valstybės Departamento, kurie aprūpindavo lakūnus įgaliojimais teikti „globalią paramą JAV pasiuntinybėms visame pasaulyje“, buvo pasirašytas Terry A Hogan’o: vardas buvo vienas ir tas pats, o parašai – skirtinga rašysena“, – sakoma straipsnyje.

„Svarstydami apie šiuos abstrakčius dalykus, mes turėtume atsiminti, jog pagrindinai čia dingdavo žmonės“, – rašo autoriai, turėdami omenyje kalinius. „Taip pat išnyko ir įstatymas. JAV, Europoje ir beveik visame pasaulyje įstatymai absoliučiai aiškūs: jokių slaptų kalėjimų ar kalinimų, jokių kankinimų. Tačiau kartais įstatymas – tai miražas.

Teisingumas gali nustatyti (ir iš tiesų nustatė), kokią sumą įsiskolino ta ar ana firma kitai firmai už skrydžius pervežant kalinius. Tačiau kas sukūrė slaptus kalėjimus ir jiems vadovavo,kur tai buvo padaryta, kokiu būdu? Kas buvo už tai atsakingas? Net, kai atsakymai vis labiau įtikinamai patvirtinami, šie klausimai išlieka tame taške, kur teisėtvarka dingsta. Dokumentai ir fotografijos, kuriuos mes atkasėme, – tai fiziniai, ypatingo kalinių perdavimo artefaktai“, – rašo autoriai.

Straipsnis iliustruotas fotografijomis, tame tarpe ir sklypo Kabule, kur, kaip manoma buvo pirmasis CŽV kalėjimas Afganistane, pavadintas „Druskos Duobe“.

JAV senato ataskaitoje aprašoma, jog „kaliniai buvo laikomi pilnoje tamsoje ir pastoviai surakinti grandinėmis izoliuotose kamerose, kur girdėjosi garsus triukšmas arba muzika, o ekskrementams buvo naudojamas vien tik kibiras“.

Edmund’o Clark’o ir Crofton’o Black’o knyga „Negatyvi reklama: ypatingo perdavimo artefaktai” (?Negative Publicity: Artefacts of Extraordinary Rendition?, by Edmund Clark and Crofton Black) išleista Aperture/the Magnum Foundation.

Romualda Poševeckaja 2009 metai apie CŽV kalėjimą (rusų kalba):