infa.lt

Nauja atskirtis tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartų

17 kovo
09:32 2016

project-syndicate.org

studentai

Abiejuose Atlanto vandenyno krantuose pastebima labai įdomi naujovė elektorato struktūroje: jaunimas balsuoja visai ne taip, kaip vyresnioji karta.

Žymų skirtumą tame, kam elektoratas suteikia pirmenybę dabar apsprendžia ne tiek pajamų ir išsilavinimo lygis ar lyčių skirtumai, kiek rinkėjų priklausymas tai ar kitai kartai.

Yra svarių priežasčių šio skirtumo atsiradimui. Senoji ir jaunoji kartos šiandien gyvena skirtingai. Jų praeitis taip pat skiriasi, lygiai kaip ir perspektyvos ateičiai.

Pavyzdžiui, kai pasibaigė „šaltasis karas“, daugelis jaunųjų rinkėjų dar nebuvo gimę, o kiti buvo vaikais. Kai kurie žodžiai, pavyzdžiui, socializmas, dabar nebeturi tos prasmės, kuri juose buvo anksčiau. Jeigu socializmas reiškia sukūrimą visuomenės, kur kolektyvinės problemos nėra ignoruojamos, ir kur žmonės rūpinasi kitais žmonėmis bei supančia aplinka, kurioje jie gyvena, tai kur jame problema?

Taip, gali būti, jog prieš ketvirtį ar pusę amžiaus, prisidengiant socializmo šūkiu buvo vykdomi netikę eksperimentai; tačiau šių dienų eksperimentai neturi jokio panašumo su praeities patirtimi. Kitaip tariant, praeities eksperimentų nesėkmės neleidžia daryti išvadų apie naujus bandymus.

Vyresniems europiečiams ir amerikiečiams, priklausantiems vidurinės klasės viršūnėlei teko geras gyvenimas. Kai jie įžengdavo į darbingą amžių, – jų laukė gerai apmokamas darbas. Jie užduodavo sau klausimus – ką jie norėtų daryti, o ne kiek ilgai jiems teks gyventi su tėvais, prieš tai kol suras darbą, leisiantį pradėti savarankišką gyvenimą.

Tos kartos atstovai tikėjosi garantuoto darbo, ankstyvos santuokos, namo pirkimo – o, galbūt, dar ir vasarnamio – ir, galiausiai, – gerai aprūpintos senatvės. Visumoje, – jie ruošėsi gyventi geriau, nei jų tėvai.

Nors dabartinė vyresnioji karta retkarčiais susidurdavo su problemomis, jų lūkesčiai didžiąja dalimi buvo įgyvendinti. Neatmestina, kad jie daugiau uždirbo finansinių operacijų su savo būstais metu, nei gavo kaip atlyginimą už darbą. Jie, žinoma, palaikė tai keistenybe, tačiau noriai priėmė šią mūsų spekuliatyvių rinkų dovaną, ir, greičiausiai, pagyrė save už pirkinį, įsigytą reikiamoje vietoje ir teisingu metu.

Mūsų gi dienomis jaunų žmonių lūkesčiai, nepriklausomai nuo jų pajamų lygio, tiesiogiai priešingi. Viso gyvenimo eigoje jų laukia garantuoto darbo trūkumas. Daugeliui koledžų abiturientų teks vidutiniškai keletą mėnesių ieškoti pirmojo darbo ir neretai tam, kad jį gauti, jiems teks sutikti su viena ar netgi dviem neapmokamomis stažuotėmis.

Ir vis tiek jie laiko save laimės kūdikiais, kadangi mažiau pasiturintys bendraamžiai (netgi, jei kai kurie iš jų turėjo geresnius pažymius mokykloje) negali sau leisti pragyventi metus ar dvejus be pajamų, o taip pat neturi reikalingų ryšių, reikalingų gauti stažuotę, būtiną karjeros pradžiai.

Šiandienos aukštųjų mokslo įstaigų abiturientai apkabinėti skolomis – ir kuo jie vargingesni, tuo daugiau yra skolingi. Būtent todėl jie neužduoda sau klausimo, kokį darbą jie norėtų gauti: juos domina tik tai, koks darbas jiems suteiks galimybę grąžinti kreditą paimtą išsilavinimui. Neretai šis kreditas kabo virš jų galvų 20 ir daugiau metų. Namo pirkimas jiems atrodo tolima svajonė.

Visi šie sunkumai veda link to, kad jauni žmonės rimtai net nesusimąsto apie savo pensiją. Jeigu jie tą padarytų, jie tik išsigąstų to, kiek daug jiems teks atidėti tam, kad galėtų senatvėje gyventi padorų gyvenimą, neapribotą plika socialine pašalpa. Ypač, labai žemų palūkanų normų fone, kas atrodo išliks pakankamai ilgą laiką.

Kitaip tariant, dabartinis jaunimas žiūri į pasaulį per teisingumo tarp kartų prizmę. Vaikai iš aukštesniojo vidurinės klasės sluoksnio, galbūt, pasekoje gyvens neblogai, nes paveldės tėvų turtą. Galbūt jiems ir nepatinka tokia priklausomybė, tačiau dar labiau jiems nepatinka alternatyva – „pradėti viską nuo nulio“, kai visos sąlygos trukdo pasiekti ko nors panašaus į tai, kas kažkada buvo laikoma pagrindiniais vidurinės klasės gyvenimo stiliaus požymiais.

Nuo šios nelygybės negalima išsisukti paprastu paaiškinimu. Reikalas ne tame, kad jaunimas prastai dirba. Su sunkumais susiduria tie, kas ilgus metus mokėsi, kas gaudavo gerus pažymius mokyklose, kas viską darė „teisingai“. Socialinės neteisybės jausmas (pojūtis, kad ekonomikoje vyksta sukčiavimas) vis auga, kadangi jaunimas mato, kaip bankininkai, iššaukę finansinę krizę (šią tebesitęsiančią ekonomikos ligą) išeina iš darbo su mega-išmokomis.

Ir dar, prie viso to, – praktiškai niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už savo veiksmus. Buvo vykdomas plataus masto sukčiavimas, bet kažkodėl nėra to, kuris jį vykdė. Politiniai šalių elitai pažadėjo, jog „reformos“ atneš beprecedentinį klestėjimą. Ir jos jį atnešė, bet tik vienam gyventojų procentui – patiems turtingiausiems. Visi likusieji, tame tarpe ir jaunimas, pateko į beprecedentiškai nestabilią padėtį.

Šios trys realybės – beprecedentinio masto socialinis neteisingumas, masinė nelygybė ir prarastas pasitikėjimas elitu – visiškai užtarnautai apibūdina mūsų politinį momentą.

Tęsti tai, kas buvo – tai ne atsakymas. Būtent todėl kairiosios ir dešiniosios centro partijos Europoje pralaimi. Amerika dabar randasi keistoje būsenoje. Tuomet, kai kandidatai į Prezidentus nuo Respublikonų partijos rungtyniauja demagogijos sugebėjimais, pasisakydami su blogai apmąstytais pasiūlymais, kurie tik pablogins situaciją, abu kandidatai nuo demokratų siūlo permainas, kurios (jei tik jie sugebės jas prastumti per Kongresą) leis pasiekti realių pasikeitimų. (reklama – vert.past)

Jeigu reformos, siūlomos Hillary Clinton ar Bernie Sanderso, bus priimtos, tada finansų sistemos galimybes plėšti tuos, pas ką gyvenimas ir taip pilnas sunkumų, pavyks apriboti. Galų gale, – jaunimas negalės ramiai išeiti į darbo rinką iki tol, kol ekonomika nepradės geriau veikti. „Oficialus“ nedarbo lygis JAV (4,9%) maskuoja kur kas aukštesnį užslėpto nedarbo lygį, sulaikantį atlyginimų augimą.

Mes negalime išspręsti problemos, pradžioje jos nepripažinę. Mūsų jaunimas tą supranta. Jis jaučia teisingumo tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartų deficitą, ir jis turi teisę pykti.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 171

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

O kas suteikė teisę “seimui” spręsti už mane?...

Ar tai verta dėmesio naujiena? kad kairieji marksistai jau seniai pramušė dugną žinome, gal tik...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...