infa.lt

nuotrauka CNN

Plečiami Lietuvos kariuomenės Pabradės ir Gaižiūnų  poligonai, nes, modernėjant ginkluotei, pratyboms ir koviniam šaudymui reikia daugiau vietos, didesnių atstumų, informuoja LRT portalas.

Augant Lietuvos karinėms išlaidoms ir ir šiaip didėjant militarizacijai, kažkas iš aukščiau (nei pavardė, nei pats sprendimas neįvardintas), nuleido nurodymą girininkams pirmai pradžiai iškirsti 500 hektarų Pabradės miškų, skelbiama lrt.lt portale.

Tokio sprendimo priežastis bando išaiškinti Generolo S. Žukausko kovinio rengimo centro sk. viršininkas Mindaugas Spėčius, kuris, kiek galima spręsti iš pateiktos medžiagos, su paties sprendimo priėmimu turi mažai ką bendro.

Spėčius teigia, jog, nors turimų šaudymo normatyvų, šaudant iš užsienio partnerių sunkiosios ginkluotės ir pakako, tačiau, esą „jų ginkluotės galimybės yra didesnės ir poreikiai didėja automatiškai, kad būtų galima treniruoti kovinį šaudymą, reikalingi didesni atstumai“.

nuotrauka CNN

O štai Nemenčinės urėdijos Žeimenos girininkas Vytis Tupkus teigia (pasak lrt.lt), jog „Visada reikia derintis prie karinių šaudymų, ar galima dirbti, ar negalima. Tikrai didžiuliai plotai, kuriuos reikės iškirsti. Mūsų miškuose yra ir kurtinių tuoktuvių vietos, ir apsaugos zonos, bet teks iškirsti“.

Kitaip tariant, visiškai nesvarbu, ką jūs galvojate apie savo gamtos apsaugą, apskritai apie savo Lietuvos išsaugojimą ateities kartoms – jei jau kariškiams prireikė pašaudyti – „visada reikia derintis prie karinių šaudymų“.

O štai Nemenčinės miškų urėdas, Eligijus Ryškus išsireiškė labai patriotiškai: „Daug kas gal pasipiktins, kad kerta 500 hektarų, bet turim būti pilietiški ir suprasti“.

Turint omenyje tai, jog techninis progresas žygiuoja į priekį septynmyliais žingsniais, o karinis dešimtmyliais, visiškai logiška tikėtis, kad užsienio valstybių karinės ginkluotės pajėgumai tik augs, o su jais didės ir Lietuvos kariškių poreikiai suteikti jiems pakankamas sąlygas žaisti savo šaudyklių žaidimus, t. y., dar didinti iškertamus jau Lietuvos miškų plotus.

Suprantama, tos minimos sąlygos bus dvejos – didinti karinį finansavimą ir kirsti mūsų miškus jų (užsienio kariškių) poligonams. Abu šie išvardinti veiksmai iš esmės dar labiau pakerta valstybės ekonominius ir socialinius, bei pasitikėjimo valstybe pagrindus.

Sakysite, kuo čia dėtas pasitikėjimas valstybe?

Atsakymas gan paprastas – šalyje, kur karinė sistema finansuojama labiau už švietimo ir socialinio aprūpinimo sistemas, turint omenyje, kad ta karinė iš esmės nieko nuo nieko apginti negali ir yra tik lėšų deginimo katilas, – negali būti jokio pasitikėjimo valstybe. Tikrovė pilnai patvirtina šį teiginį – žmonės tiesiog bėga iš jos, kaip iš skęstančio laivo.

Laikas keisti požiūrį į valstybės prioritetus, kreipiant dėmesį į tikruosius valstybės interesus, o ne valdančiųjų vaikiškas ambicijas, žaidžiant karinius žaidimus ir per juos naikinant mūsų gamtą.

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta infa.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga – jūs galite paremti tinklapį SMS žinute.