infa.lt

Kaip pranešė Regnum.ru, NATO narės, tame tarpe ir Pabaltijo šalys, nemato dabar jokių tiesioginių karo grėsmių, pareiškė generalinis NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas savo interviu šiandien, kovo 5 dieną suomių leidiniui „Helsingin Sanomat”.

Pabaltijo šalys, rašoma leidinyje, anksčiau išreiškė susirūpinimą ryšium su tuo, jog Rusija gali bandyti destabilizuoti padėtį jose. Pastaruoju metu vis dažniau girdimi ir aukštų Vakarų pareigūnų įspėjimai apie tai, jog Baltijos šalys gali tapti sekančiu Rusijos taikiniu po Ukrainos.

Apie tai vasario pabaigoje pareiškė Britanijos premjeras Deividas Kameronas, o truputį anksčiau – britų gynybos sekretorius Maiklas Fellonas ir buvęs NATO vadovas danas Andersas Rasmussenas.

Kovo 4-ąją Stoltenbergas aplankė Suomiją, kur atvyko aptarti Švedijos ir Suomijos bendradarbiavimo, Pabaltijo šalių gynybos ir saugumo klausimu. Savo interviu Helsingin Sanomat NATO sekretorius pabrėžė, jog nemato jokių tiesioginių grėsmių Pabaltijo šalims iš Rusijos pusės, tačiau papildė, jog aljanso pasirengimas išorės grėsmėms turi būti stiprinamas.

Kaip anksčiau pranešė ИА REGNUM, kovo 4-ąją Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad prieš Baltijos šalis iškilo reali grėsmė, jos turi būti pasirengusios savarankiškai atremti atakas mažiausiai trijų dienų bėgyje, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai.

„Iki 2008-ųjų pas mus buvo privaloma karinė tarnyba, mes galvojome, jog šito daugiau nebeprireiks. Tačiau šalia mūsų valstybės sienų pasikeitė geopolitinė situacija, mes supratome, kad grėsmė labai reali. Grėsmė reali visam Pabaltijo šalių regionui. Mūsų kaimynai tapo beveik neprognozuojami, aš turiu omenyje Rusiją“, – pasakė Grybauskaitė.

„Mes randamės fronto linijoje, vyksta pirmasis konfrontacijos etapas, – aš turiu omenyje informacinį karą, propagandą ir kiberataką. Ir taip, mus jau užpuolė. Peraugs tai į konvencinę konfrontaciją? Niekas nežino. Tačiau jau dabar mes turime gintis nuo šio agresyvaus elgesio“, – papildė ji.
Priminsime, jog Lietuvoje nutarta sugrąžinti privalomą šauktinių kariuomenę. Karinė prievolė sugrįžta ryšium su „Rusijos užpuolimo grėsme“.