infa.lt

(„BBC“, Britanija)
Nic Fleming

Šunys ir kiaulės apmokyti ieškoti triufelių neįprastai susijaudina, kai pajaučia netolimą grobį. Kartais jie pasiekia net tiesioginę ekstazę. Kuo šis požeminis delikatesas taip vilioja išmokytus jo ieškoti gyvūnus?

Gali būti, jog atsakymą į šį klausimą žino italų mokslininkai. Pasirodo, jog juodasis triufelis (Tuber melanosporum) turi savyje medžiagą, panašią į psichoaktyvų kanapės komponentą.

Mauro Maccarrone iš Campus Bio-Medico universiteto Romoje ir grupė jo kolegų išsiaiškino, jog vertingas grybas gamina anandamidą – junginį, atsakingą už žmogaus smegenyse gaminamas medžiagas gerinančias nuotaiką. Anandamido poveikio mechanizmas panašus į tetrahidrokanabinolio, esančio marichuanos sudetyje.

Maccarrone mano, jog šios medžiagos pagalba triufeliai vilioja gyvūnus, kurie suėdę grybą padeda paskleisti jo sporas.

Juodą triufelių spalvą suteikia tamsus pigmentas melaninas. Veikale, kuri Maccarrone su kolegomis publikavo 2012 metais, nurodoma, jog žmogaus organizme melanino gamyba inicijuojama anandamido išskyrimu.

„Ananda“ iš sanskrito verčiama kaip „palaima, visiška laimė“. Kai kurie mokslininkai vadina anandamidą „palaimos molekule“ už tą vaidmenį, kurį jis atlieka nuotaikos, apetito, atminties, skausmo, depresijos ir reprodukcijos funkcijos mechanizmuose.

Maccarrone grupė pabandė išsiaiškinti ar yra kas nors bendro melanino gamybos procese triufeliuose ir žmogaus organizme.

Jie pritaikė polimerazės grandininę reakciją, kuriai esant vyksta daugkartinis tam tikros DNR atkarpos kopijavimas, tam, kad išaiškinti genus, esančius savotiška statybine medžiaga anandamido gamybai. Be to, mokslininkai panaudojo spektrinę analizę, kad aptikti patį anandamidą. Vėlesnių bandymų eigoje išaiškėjo, jog šios medžiagos koncentracija triufeliuose tuo didesnė, kuo senesnis pats grybas.

Žmogaus smegenyse anadamidas, kaip ir kiti neuromediatoriai, prisitvirtina prie ląstelių paviršiuje esančių receptorių – panašiai, kaip raktas įeina į spyną.

Išaiškėjo, jog triufeliai turi anandamido gamybos ir saugojimo mechanizmą, tačiau neturi receptorių, su kuriais medžiaga galėtų susijungti ir iššaukti kažkokį efektą.

„Iš čia seka, jog anandamidą jie gamina ne sau, – sako Maccarrone. – Mes manome, jog jie tokiu būdu vilioja gyvūnus, pas kuriuos yra reikalingi receptoriai – kad jie toliau ėstų triufelius ir padėtų skleisti jų sporas didelėje teritorijoje“.

raudonosios upės šernas ieško triufelių ( Autorius: Scott Darbey / CC 2.0)

Tam, kad triufeliai sėkmingai daugintųsi, jiems būtini gyvūnai – jie išnešioja sporas  ekskrementuose. Šiuos grybus ėda kiaulės, surikatos, lokiai grizliai, pavianai ir ilgakojai potoru – vengiantys žmogaus sterbliniai.

Trumpa psichoaktyvių medžiagų istorija

Anandamidas yra endokanabinoidinės sistemos dalimi, kuri vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias žmogaus organizmo funkcijas ir mūsų nuotaikas.

Euforija pavartojus marichuaną kyla, kai kai THC aktyvuoja kanabinoidinius receptorius. Anandamidas veikdamas tuos pačius receptorius gali iššaukti pasikeitimus nuotaikoje, bet lyginamosios euforijos nesukelia, mat greitai suyra organizme.

1960-aisais metais mokslininkai bandė suprasti,kodėl opijatai (morfinas, opiumas, heroinas) daro žmonėms tokį didelį poveikį – juolab, kad yra augalinės prigimties. Tyrinėtojai padarė prielaidą, jog jie, ko gero, aktyvuoja kažkokius konkrečius receptorius, ir jei tas egzistuoja, tai mūsų organizmas turi išskirti medžiagas, kurios irgi daro poveikį šiems receptoriams. Šios medžiagos buvo atrastos 1975-ais metais; jos vadinasi enkefalinais ir turi panašių su morfinais skausmą malšinančių savybių bei tarpusavio sąveiką su tais pačiais minėtais receptoriais.

Po šio atradimo specialistai ėmė ieškoti receptorių, kuriuos veikia kitos narkotinės medžiagos, ir 1988-aisiais aptiko tokią porą tetrahidrokanabinoliui. Mokslininkai vėlgi, nusprendė, jog mūsų organizmas pats turi išskirti medžiagą veikiančią šiuos receptorius. 1992-ais metais Izraelio chemikas Raphael Mechoulam identifikavo ją, kaip anadamidą.

Kitų tyrinėtojų duomenimis anandamidas gali iššaukti gyvūnams atminties praradimą. Amerikiečių mokslininkai stebėjo, kaip kiaulės esant jo poveikiui yra linkusios mažiau vaikščioti ir daugiau gulėti.

Juodasis (arba Perigord) triufelis – antras pagal vertingumą grybas po augančio Italijoje baltojo triufelio.

Komentuodamas savo tyrimo rezultatus, Maccarrone pridėjo, jog yra pasirengęs kartu su kolegomis patikrinti kitas augalų rūšis ar juose yra anandamido.