infa.lt

šaltinis

Kaip žinoma pereitais metais Indijoje buvo oficialiai pripažinta trečioji lytis. Jeigu Vakaruose tokie sprendimai diktuojami visuomeninių tendencijų, tai Indijoje, kur trečiosios lyties asmenų keletas milijonų, šis dalykas – antikrizinė priemonė.

Neliečiamieji. Šiandien galima sakyti, jeigu Argentina vilioja negrą, tai Indija – vilioja transgenderį. Azijos vyriausybė, kurios niekaip nepavadinsi judėjimo už žmogaus ir seksualinių mažumų teises lokomotyvu, praėjusiais metais žengė radikalų žingsnį – teisiškai pripažino trečiosios lyties egzistavimą.

Iki tol trečioji lytis oficialiai buvo pripažinta tik Vokietijoje ir Australijoje. Kodėl tam ryžosi Indija – atskira tema.

Indijoje iki šiol egzistuoja kastų sistema. Oficialiame lygmenyje ji nepripažįstama, tačiau faktiškai „žydi ryškiomis spalvomis“. Yra kastos, laikomos „švariomis“, ir yra neliečiamųjų kastos. Antrai kategorijai priskiriamos, pavyzdžiui, dalitai, čandalai, bhangai, čurha (asenizatoriai ir šiukšlynų žmonės), hidžros (eunuchai, transeksualai ir homoseksualistai).

Segregacija kastų principu Indijoje iki šiol labai rimta. Neliečiamieji praktiškai neturi teisių, negali maitintis viešose vietose, skambinti telefonu „švarių“ kastų atstovams, eiti į parduotuvę.

Už šių nerašytų taisyklių pažeidimą vargšai iš „purvinų“ kastų nuolatos patiria tokį persekiojamą, kuris net nesisapnavo mažumoms Vakaruose. Tik už pasirodymą vienoje gatvėje su kokiu nors brahmanu, neliečiamąjį gali primušti lazdomis ar įmesti į laužą. Kasdien Indijoje kyla 4000 incidentų, susijusių su smurtu prieš dalitus. Bendrai paėmus, tai įprastas dalykas. Karma.

Kaip jau buvo minėta, hidžra priskiriami neliečiamiesiems. Būtent jie yra šios trečiosios lyties, kurių teises šiandien Indijos valdžia oficialiai sulygino su kitų šalies piliečių teisėmis, tipiniai atstovai.

Hidžra nuo senų laikų Indijoje užima ypatingą padėtį. Jie bevelija kildinti savo genealogiją nuo Šivos; Pagal Šiva-Šakti tantrinės tradicijas – senovės vedų pasaulio sukūrimo koncepcija, Šivos potencialios energijos ir Šakti dinamiškos energijos derinys. Lytinis Šivos organas (lingam) Indijoje yra atskiro religinio garbinimo objektas, todėl Šiva – kastratas. Vienas iš Šivos įsikūnijimų – Ardhanarishvara – pusiau vyras-pusiau moteris, kas liudija apie tai, jog Šiva dar ir hermafroditas. Bendrai ir visumoje, hidžrai Šiva – „savas“ dievas.

Hidžra prakeikimas

Santykis su hidžra dvejopas. Iš vienos pusės, jie yra neliečiamieji ir bet kokie santykiai su jais laikomi nuodėmingais iš kitos – būtent dėl lytinių santykių į hidžra dažnai ir kreipiamasi. Vienu iš tradicinių šios kastos uždarbio šaltinių yra prostitucija.

O dar jie šoka ir dainuoja. Hidžra priimta kviesti į vestuves (manoma, jog jų dalyvavimas jaunai šeimai užtikrins palikuonių gimimą), taip pat teigiamu pripažįstamas hidžra dalyvavimas gimdyme ir ritualinėse šventėse.

Nežiūrint į tai, kad hidžra – „purvina kasta“, jų stengiamasi neskriausti, nes nėra nieko baisiau, nei užsitraukti hidžra pyktį, mat jie, kaip priimta manyti, turi magiškų galių ir gali savo skriaudėjui pasiųsti negandas – nuo impotencijos ir nevaisingumo iki nepagydomų ligų. Be to, jie kviečiami tam, jog šiuos negalavimus išgydytų. Kalbama, jog padeda.

Hidžros prakeikimo procedūra panaši į ekshibicionizmo aktą. Hidžra pakelia savo sario kraštą, demonstruodamas tai kas po juo. Po juo dažniausiai nieko nėra, nes hidžra paprastai yra kastratas. Visiškas. Svarbus momentas: hidžra nedaro operacijų plastikos chirurgijos klinikose. Iki šiol pas juos inicijavimo apeigos vyksta pagal principą „tik natūraliai“ – genitalijos nukertamos vienu peilio smūgiu, paskui žaizda turi ilgai kraujuoti. Manoma, jog kartu su krauju iš naujai „pakeistojo“ išeina „viskas kas vyriška“. Po tokios operacijos lieka baisūs randai.

Vis dėlto reikia pripažinti, jog ne visi hidžra kastratai. Kastos viduje, pavyzdžiui, yra akvahidžros (pas juos viskas vietoje) ir džaakha, kurie gali turėti žmonas ir vaikus. Hidžra grupių muzikiniuose pasirodymuose jie atlieka akompanuotojų vaidmenį.

Keista, tačiau hidžra skaičius su laiku nemažėja, nors atrodytų, jog prieaugis yra neįmanomas iš principo. Prieaugis kyla, pirma, natūraliu keliu, kai prie kastos prisišlieja pajautę savo kitoniškumą berniukai, ar mergaitės su hormoninio vystymosi problemomis. Antra, hidžra Indijos visuomenėje atlieka „sanitarų“ vaidmenį, priimdami pas save pamestus ir sergančius vaikus. Jų teisių pripažinimas – rimtas žingsnis. Ši antikrizinė priemonė – žingsnis link kastinės segregacijos, trukusios šimtmečius, panaikinimo. Iki šios dienos hidžra ėjo prostitucijos keliu daugiausiai dėl visuomenės santykio į juos, nes kitos specialybės jiems buvo nepasiekiamos.

Fafafinai

Hidžra – ne vieninteliai trečiosios lyties atstovai Žemėje. Trečioji lytis – ne tokia jau ir retenybė, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Be chrestomatinių tajų (Tailandas) katojų, kurie netgi tapo masinės „kultūros“ objektu (lady-boy), trečioji lytis yra, pavyzdžiui, Filipinuose (bakla) ir Samoa.

Samoa trečiosios lyties asmenis vadina fafafinais. Šiai tradicijai ne vienas šimtas metų. Daugiavaikėse „berniukų“ šeimose jauniausią sūnų priimta rengti ir auklėti „moteriškai“, kad motina visada turėtų pagalbininką ūkyje. Fafafinai taip pat nepriskiriami nei vyriškajai, nei moteriškai lyčiai, jie laisvai gali bendrauti ir su vyrais, ir su moterimis. Pažymėtina, jog santykiai tarp dviejų fafafinų smerkiami ir laikomi homoseksualizmu.

Berdašai

Trečioji lytis nuo seno egzistavo ir beveik visose Šiaurės Amerikos indėnų gentyse, o taip pat pas eskimus. Jie buvo pavadinti berdašais (žmonėmis su dvejomis sielomis). Tai taip pat buvo atskira kasta vidinėje genties hierarchijoje. Buvo manoma, jog jie turi ypatingą ryšį su dievybėmis, todėl jiems buvo priskirtos ritualinės funkcijos; paprastai berdašai buvo šamanais ir žyniais. Kaip ir fafafinai, seksualiniai ryšiai tarp berdašų buvo tabu, o genties vyrų santykiai su berdašais nebuvo laikomi gėdingais, ir nebuvo pripažįstami homoseksualiais.

Tapti berdašu galėjo ne kiekvienas jaunuolis. Šis vaidmuo gentyse buvo garbingas. Palaiminimą šiam žingsniui suteikdavo pati Mėnulio deivė, atsisakymas galėjo baigtis mirtimi. Ir jeigu berdašo gyvenimas indėnų visuomenėje buvo laikomas šventu, tai bailus karys, dėl savo silpnumo priverstas atlikti moters vaidmenį, buvo genties niekinamas ir galėjo būti iš jos išvarytas.

nuotraukos: khabarindia.in neobychno.com pikabu.ru

parengė: Edita Sabaitė