infa.lt

esotericblog.ru

Išvertėme šį straipsnį, norėdami parodyti savo skaitytojams, kiek įvairių nuomonių, spėlionių, variantų ir pseodo-mokslinių teiginių galima susirasti internete tokiu klausimu, kaip paveldimumas ir genetinių savybių perdavimas. Ši, žemiau esanti medžiaga tėra tik prielaida diskusijoms, siekiant susivokti patiems, kas gi iš tikrųjų mums svarbu, kokioje visuomenėje mes norime gyventi, ir kokių dvasinių savybių linkėtume savo vaikams. Gero skaitymo.
redakcija

Šio straipsnio informacija verčia susimąstyti ir pasidaryti kai kurias išvadas.

Mūsų protėviai, dar iki krikščionybės, griežtai laikėsi Rito įstatymo, kuriame didžiausias dėmesys buvo skiriamas būtinybei gimdyti ir auklėti sveiką, pagarbos vertą pamainą.

Šiame Įstatyme sakoma, jog pirmasis merginos vyras turi būti jos vaikų tėvas. Remiantis šiuolaikiniu požiūriu galima pasakyti, jog tai – praeities atgyvena, prietarai ir fanatizmas. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Buvusiame TSRS buvo vykdomi moksliniai tyrimai, buvo daryta keletas tūkstančių išvadų apie genetinių savybių įtaką ir perdavimą, ir paveldimų požymių pasireiškimą. (nėra jokių duomenų – vert) Apie tai buvo žinoma jau nuo senovės ir šis reiškinys vadinamas telegonija.

Labiausiai paplitę pavyzdžiai buvo stebimi tarp gyvūnų ir paukščių. Jeigu grynakrauję balandėlę pamindžiodavo „mėlynasis“, tai šios balandės palikuonių tarpe visada atsiras mėlynų plunksnų (nepatvirtintas teiginys – vert). Zebro ir kumelės kryžminimas palikuonių nedavė, tačiau ant arklio šonų pasireiškė tamsesnės ir šviesesnės spalvų pigmentacija, kaip zebro dryžiai (nepatvirtintas teiginys – vert). Tokių pavyzdžių daugybė stebint grynaveislių šunų, kačių ir kitų gyvūnų, kaip dekoratyvinių, taip ir žemės ūkio gyvulių, auginimo atvejais.

Tačiau išorinių požymių perdavimas nėra svarbiausias dalykas. Suprantama, jog pirmas vyras palieka pirminį antspaudą, kuris ateityje atsispindi formuojantis moteriškajai kiaušialąstei, ir šis atvaizdas yra perduodamas nepriklausomai nuo kontracepcijos naudojimo (mokslo nepatvirtintas teiginys – vert). Apsisaugoti galima tik nuo nepageidautino nėštumo.

Jeigu moters vaikų tėvu tampa kitas vyras, tai atvaizdų dėjimas vienas ant kito (susimaišymas) perduoda negatyvų rezultatą vaikams – jie bus silpni ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai: nejautrūs, nesiekiantys tikslo, pasyvūs.

Tai ir buvo priežastimi to, kai moteris, turėjusias keletą vyrų išvydavo iš giminės. To reikalavo vienas minėto Įstatymo punktų. Tačiau, jei moteris turėjo pakankamą skaičių vaikų, ir dėl kažkokių priežasčių negalėjo ar nenorėjo jų turėti daugiau, tai „ėjimas į kairę“ giminėje buvo baudžiamas, ypač esant gyvam vyrui, bet kai kuriais atvejais į tai buvo užsimerkiama. Minimu atveju moteris rizikuoja savo būsima sveikatos būkle, kadangi daugybė antspaudų iššaukia energetinių srautų disbalansą organizme ir, tuo sekant, medžiagų apykaitos sutrikimus.

Panašios taisyklės buvo nustatytos daugelyje pasaulio genčių. Nežinojo priežasčių, tačiau elgėsi taip, kaip buvo nurodoma, o gal atvirkščiai – žinojo daugiau nei mes. Išvytos moterys ir jų pavainikiai vaikai savo klajonėse susijungdavo į grupes, kad būtų lengviau išgyventi. Taip atsirado čigonai. Jie negalėjo nieko priešpastatyti stipriems kitų genčių kariams, ir buvo priversti gyventi klajoklių gyvenimą, užsidirbdami sau duoną visais įmanomais būdais.

Kalbant apie vyrus – partnerės kaita neatsiliepdavo jo būsimų vaikų sveikatai, neskaitant infekcinių susirgimų, atitinkamai, į tai buvo žiūrima gerokai paprasčiau. Tačiau senovės Vedose pasakyta, jog vyras atiduoda moteriai gyvybines jėgas vieneriems metams: 3 mėnesius vaisiaus formavimuisi ir 9 mėnesius jo išnešiojimui.

Panašų patvirtinimą galima rasti Ajurvedoje su smulkiu energijų ir jų įtakos bei tarpusavio sąveikos aprašymu pradedant ir išnešiojant kūdikį. Oficialiai moksliškai yra įrodyta, jog atitinkamai kūno vystymuisi ir senėjimui, žmogus turi, išgyventi, mažiausiai iki 150 metų (mokslinių duomenų apie tai nėra – vert.).

Kodėl apie tai nutylima – nesuprantama. Galbūt dėl to, jog silpną liaudį lengviau valdyti, arba dėl to, jog negalima paaiškinti šio reiškinio iš mokslo požiūrio taško? Kuo tapsime mes ir mūsų vaikai ar ką iš jų padarys – nežinoma, tačiau pasirinkimas visada yra.

Teisingas vaiko pradėjimas pagal Vedas

Vedose sakoma, jog būsimo vaiko protinės savybės ir jo polinkiai daugeliu atvejų priklausys nuo tėvų psichikos ir protinės būsenos savybių; konkrečiai, labai svarbu ką jaučia ir kaip yra nusiteikę būsimo vaiko tėvai jo pradėjimo momentu. Dar prieš kažkokius 100 metų Indijoje, prieš vaiko pradėjimą tėvai būtinai praeidavo specialų vedinį apsivalymo ritualą, kas harmonizuodavo vyro ir žmonos psichiką, ir sudarydavo galimybę pradėti visapusiškai sveiką vaiką.

Žmonės iš savo patirties žinojo, jog tėvų proto būsena, vaiko pradėjimo momentu, persiduoda būsimam kūdikiui, taip įtakodama jo ateitį. Mūsų laikais tokie ritualai nevykdomi, apie juos net nežinoma, ir vaikas pradedamas esant pilnoje sąmonės sumaištyje, kas veda link nepageidautinų savybių turinčių palikuonių atsiradimo – tiesiog pasižiūrėkite visumoje į augančiąją kartą.

Tai visuotinė žmonijos degradacija, ir tėvai kartais moka didžiulę kainą už savo nemokšiškumą tokiais svarbiais klausiamais, kaip vaikų planavimas, pradėjimas ir jų auklėjimas. Todėl ši tema verta kruopštaus studijavimo ir nagrinėjimo, ką padeda senovės išminties šaltiniai – Vedos.

Koks bus jūsų vaikas, daugeliu atvejų priklauso tik nuo jūsų. Pasistenkite nesugadinti gyvenimo sau ir kitiems.

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta infa.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga – jūs galite paremti tinklapį SMS žinute.