infa.lt

time.com

„Žinių laidose dažnai yra kalbama apie kibernetinį saugumą, tačiau mūsų dėmesys dažniausiai būna nukreiptas į tokius dalykus, kaip nelegalus intelektualinės nuosavybės naudojimas, tinklinės atakos ir įstatymas apie asmeninio gyvenimo neliečiamumą. Daug mažiau dėmesio yra skiriama tam, kaip socialiniai tinklai padeda skleisti propagandą ir melą daug didesniu mastu, nei anksčiau. Nuolatinis objektyvios, teisingos informacijos atakavimas kelia grėsmę demokratiniams institutams bei daro negatyvią įtaką laisvai žiniasklaidai”, teigia straipsnio autorius Rand Waltzman.

Kaip buvęs Pažangių gynybos projektų tyrimų agentūros programos vadovas (DARPA), aš (Rand Waltzman) neseniai užbaigiau 50 milijonų dolerių vertės projektą, pavadintą „Socialiniai tinklai strateginių komunikacijų sistemoje“, jo metu buvo publikuota 200 straipsnių ir sukurtas mokslas apie socialinius tinklus.

Bedirbant sužinojome, kad šis „niekalas“ – tai įrankis, kuris visame pasaulyje yra naudojamas atakuoti žiniasklaidą, o taip pat, kad laisvos žiniasklaidos klausimas – iš tikro yra dėmesį atitraukiantis manevras. Pavyzdžiui, didelis tokio tipo sąmonės manipuliavimo specialistas yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Rusijos tarptautinės informacijos agentūros direktorius Dmitrijus Kiseliovas yra įvaldęs pačią šios strategijos esmę, pareikšdamas: „Objektyvumas – tai mitas, kurį mums siūlo ir perša“. Šios strategijos reklaminis šūkis – „atakuok spaudą, atakuok prasmę“.

Kaip žinome, daugelį šimtmečių propaganda vaidino svarbų vaidmenį vyriausybių darbe bei tarptautiniuose santykiuose. Kaip taisyklė, žodis „propaganda“ naudojamas neigiama arba žeminančia prasme. Bet taip buvo ne visada. 1622 metais popiežius Grigalius XV įkūrė Tikėjimo propagandos kongregaciją, kad galėtų prižiūrėti misionierius Naujajame pasaulyje ir kitose vietose. Iš dalies tai buvo reakcija į protestantizmo plitimą ir turėjo padėti žmonėms eiti „teisingu“ keliu.

Edvardas Berneisas (Edward Bernays), kuris daugelio yra laikomas šiuolaikiniu PR industrijos tėvu, siūlė šiek tiek lankstesnę sąvoką. Jis teigė: „Propaganda – tai palaipsniška, gana ištęsta veikla, nukreipta į įvairių įvykių sukūrimą arba jų informacinį apibūdinimą, siekiant paveikti masių požiūrį į įvykį, idėją ar žmonių grupę“. Jis taipogi pažymėjo jos įtakos pajėgumą, teigdamas, jog:

„sąmoningas ir sumanus manipuliavimas nusistovėjusiais masių įpročiais bei skoniu yra svarbi demokratinės visuomenės dalis. Šis nematomas visuomenės mechanizmas suteikia galimybę veikti nematomai vyriausybei, kuri yra tikroji valdomoji jėga mūsų šalyje“.

Deja, JAV nesugeba efektyviai naudotis socialinių tinklų ir interneto privalumais dėl neapgalvotos amerikietiškos politikos bei pasenusių įstatymų. Pavyzdžiui, pagal JAV Kodekso 50 skyriaus 3093 (f) skirsnį, mūsų žvalgybos organams ir tarnyboms faktiškai yra draudžiama vykdyti veiklą „siekiant paveikti politinius procesus JAV, visuomenės nuomonę, politinį kursą bei masinės informacijos priemones“. Socialinių tinklų ir interneto atžvilgiu nėra jokių priemonių, leidžiančių garantuoti, kad nė vienas amerikietis nebus paveiktas atsitiktinių informacinių operacijų, kurių objektu jis nėra, ir tokia padėtis plačiai naudojama kaip pagrindas tokių operacijų prevencijai. Nors toks principas buvo tikslingas tais laikais, kai informacinį poveikį galėjo turėti tik spauda, radijas ir televizija, šiuolaikiniame pasaulyje, kur informacija keičiamasi globaliai ir akimirksniu, jis neturi jokios prasmės.

Gynybos ministerijoje nepakankamo supratimo ir dėl baimės apskritai, dėka, juristams tenka tiesiog paraidžiui pedantiškai taikyti įstatymus, priimtus žvalgybinių operacijų atžvilgiu, kurių tikslai visiškai kiti. Valstybės departamento analitikams daugeliu atveju yra draudžiama aktyviai naudotis atvirais socialiniais tinklais – daugiausia dėl Asmeninio gyvenimo neliečiamumo įstatymo, priimto 1974 metais ir kitų įstatyminių aktų traktavimo, kurį vykdo Valstybės departamento juristai. Tai reiškia, kad, iš esmės, bet koks tikslingas veiksmas, kurį gali atlikti jų analitikai, pavyzdžiui, pavojų keliančių grupių ar asmenų išaiškinimo rezultatų užrašymas, remiantis atvira informacija, iš karto pakliūna į kategoriją „žvalgybinių duomenų rinkimas“ su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis biurokratinių bei draudimo priemonių forma.

Visų vyriausybinių organų juristų bandymai pritaikyti šiuos ir daugelį kitų pasenusių įstatymų privedė prie ypač griežtos tvarkos įvedimo, perdraudimų bei nestandartinių darbo metodų, dėl ko kilo sumaištis ir visiškas neveiksnumas. Problemos esmė yra tame, jog JAV vyriausybė nesugeba apginti mūsų (amerikiečių) nuo manipuliacijos, kurią vykdo nepripažįstantys valstybių sienų veikėjai ir politinės jėgos – valstybinės ir kitos – niekada anksčiau neregėtais mastais.

Štai jums manipuliavimo sąmone pavyzdys. 2006 metų kovą JAV specialios paskirties batalionas susikovė su „Džaiš al-Machdi“ grupuote, naudojančia „mirties eskadrono“ taktiką bei labiau žinoma kaip „Machdi armija“. Amerikiečiai nukovė 16-17 kovotojų, dar 17 paėmė į nelaisvę, sunaikino ginklų slėptuvę ir išgelbėjo smarkiai sumuštą įkaitą. Visa tai būtų panašu į sėkmingą operaciją, jei ne tai, kad per tą laiką, kol kariai vyko atgal į bazę (tai yra mažiau, nei per valandą) kovotojai grįžo į mūšio lauką, viską sutvarkė ir suguldė savo žuvusių draugų kūnus taip, kad viskas atrodytų, jog amerikiečiai juos išžudė, kai šie beginkliai meldėsi. Kovotojai publikavo nuotraukas ir aprašymus arabų bei anglų kalbomis, viską pateikdami kaip kruviną nusikaltimą.

Amerikiečių kariai visus savo veiksmus filmavo ir galėjo įrodyti, kad viskas buvo visiškai kitaip. Tačiau praėjo trys dienos, pakol amerikiečiai pabandė MIP pateikti savo įvykio versiją. Buvo per vėlu – siekiama žala jau buvo padaryta. O blogiausia yra tai, kad karius privertė atlikti 30 dienų tyrimą, kurio metu batalionas buvo neveiksmingas.

Tai – puikus pavyzdys to, kaip galima panaudoti socialinius tinklus ir internetą, kad pažeistume priešininką, kurio negalima nugalėti fizinėmis priemonėmis. Šis įvykis tapo pirmuoju, iliustruojančiu tai, kaip mūsų priešininkai gali paveikti amerikiečių auditorijos reakciją savo žinutėmis realiu laiku, būdami nutolę per tūkstančius kilometrų. Socialiniai tinklai ir internetas atveria mūsų priešininkams neribotą prieigą prie jiems reikalingos auditorijos bet kuriame planetos taške, kol Amerikos vyriausybė, veikiama teisės bei politinių motyvų, nesiima jokių priemonių.

Socialiniai tinklai ir internetas vis labiau tampa galingu informacinio karo įrankiu ir keičia konfliktų visame pasaulyje pobūdį. Dėl JAV politikos ir įstatymų neatitikimo šių dienų realijoms mes po senovei galime kliautis tik įprastais kariniais būdais, o tai mums visiškai nenaudinga. Mes prarandame savo karinį bei politinį pranašumą ir konkurencingumą.

Projekte „Socialiniai tinklai strateginių komunikacijų sistemoje“ mes kūrėme fundamentalų mokslą apie socialinius tinklus. Mes parodėme, kad yra galimybė pasipriešinti sąmonės manipuliacijoms bei apginti laisvą žiniasklaidą. Pavyzdžiui, mokslininkai sukūrė technologijas, leidžiančias išaiškinti botus – automatines programas, veikiančias socialiniuose tinkluose, tame tarpe ir žinutes rašančius automatus Twitter tinkle,sukurtus bendravimui su tiksline auditorija bei veikti ją įtikinėjimais. Mes taip pat sukūrėme naują ir efektyvų būdą memų nustatymui (temos, idėjos arba sąvokos socialiniuose tinkluose) bei metodą ankstyvam potencialių reikšmingų memų aptikimui.

Vis dėl to, mūsų vienkartinį 50 milijonų dolerių vertės indėlį reikia vertinti kaip niekingą, lyginant su metiniu informacinės agentūros Russia Today biudžetu, siekiančiu daugiau nei 300 milijonų dolerių, nekalbant apie sumas, kurias išleidžia Kinija, ISIS ir kitos valstybės, kurių skaičius nuolat auga. Ir kas dar blogiau – tai, kad mūsų priešai be ribų naudoja prieš mus mūsų pačių technologijas, o štai mums jas naudoti mūsų pačių saugumui yra draudžiama.

Rand Waltzman, yra buvęs Gynybos Pažangiųjų tyrimų projektų Agentūros programos vadovas.

parengė: Darius Dimbelis